„Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose, tada yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti maržą ir kuro pardavėjai, tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė valstybės subsidijuoja, tai tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis sprendimas ir netoliaregiškas. Tai būtų labai labai blogas sprendimas“, – portalui Briuselyje teigė jis.
Skelbiama, jog apie benzino ir dyzelino kainų lubų įvedimą pranešė Vengrija ir Kroatija. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų lubas ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus, tačiau pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete.
K. Vaitiekūnas sako, kad kaina keičiasi ir nereikėtų skubėti, o staigiai pakilusiomis kainomis Lietuvos degalinėse galėtų pasidomėti Konkurencijos taryba. Jis taip pat neatmetė galimybės keisti akcizų politiką, jei kuro kainos ir toliau augs.
Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas pirmadienį teigė, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus degalų kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos.
Naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.
Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.
Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 83,7 JAV dolerių už barelį – buvo 17,4 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 71,3 JAV dolerių už barelį.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 doleriais už barelį didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
Ministras: Bendrija turėtų atsakyti dar griežtesnėmis sankcijomis Rusijai
Vladimirui Putinui pareiškus, kad Rusija būtų pasiruošusi vėl parduoti Europai naftą ir dujas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad į tokį pasiūlymą Bendrija turėtų atsakyti dar griežtesnėmis sankcijomis Rusijai.
Ministro teigimu, tokie Rusijos prezidento siūlymai rodo, kad V. Putinui trūksta pinigų karui. Jis taip pat pažymėjo, kad Europa dabar turėtų sutelkti dėmesį į sprendimą, kaip Ukrainai perduoti 90 mlrd. eurų paskolą.
„Rusija kelia egzistencinę grėsmę visai Europai, ir mūsų, kaip finansų ministrų, atsakomybė yra remti Ukrainą ir užtikrinti jos finansavimą. Lėšos Ukrainai bus reikalingos jau nuo balandžio mėnesio“, – pranešime cituojamas K. Vaitiekūnas.
Be to, ministras taip pat akcentavo, kad patvirtinus paskolą reikia sugrįžti prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos poreikiams klausimo.
Kaip skelbta, V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija tiektų naftą ir dujas Europos pirkėjams, jei toks bendradarbiavimas būtų „ilgalaikis“ ir nedarytų politinio spaudimo Maskvai.
Po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo smūgiuoti Iranui, naftos kainos šovė į viršų ir šią savaitę pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą.
Per televiziją transliuotame susitikime V. Putinas sakė, kad, Maskva toliau tieks naftą „patikimiems“ partneriams Azijoje, taip pat ES narėms Vengrijai ir Slovakijai.
Naujausi komentarai