Ministras painiojasi

Praėjusį trečiadienį Vyriausybėje išreikštas pritarimas Seimo nario Povilo Urbšio siūlomam alkoholio akcizų vienodinimo projektui.

Nors dar išvakarėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje "Dėmesio centre" pripažino, kad reikėtų atsižvelgti ir į skirtingų gėrimų gamybos savikainą bei neskubėti priimti neapgalvoto projekto.

"Akcizų suvienodinimo siūlymą pateikė ankstesnės kadencijos Seimas. Pats principas man asmeniškai tinka ir patinka, tačiau manau, kad turėtume kalbėti ne apie vieno laipsnio apmokestinimo suvienodinimą, bet apie vieno laipsnio kainos suvienodinimą. Tada atsiranda logika ir dėl gėrimo savikainos. Stipriuosius gėrimus iš tiesų yra kur kas pigiau pagaminti", – dieną prieš Vyriausybė posėdį teigė A.Veryga laidos "Dėmesio centre" metu.

Tačiau jau trečiadienį apie tai ministras tarsi pamiršo ir Vyriausybėje išreikštas pritarimas, kuriuo gali džiaugtis nebent degtinės gamintojai.

Lieka neaišku, kaip tai siejasi su deklaruojamu tikslu kovoti su alkoholizmu. Ar alkoholikai labiau linkę gerti alų ir vyną, o ne degtinę?

Įspūdingas šuolis

Pagal P.Urbšio projektą, alkoholio akcizas kasmet būtų keliamas ir 2020 m. visoms alkoholinių gėrimų rūšims būtų suvienodintas bei siektų 18,18 euro už 1 laipsnį alkoholio šimte litrų grynojo alkoholio.

Tad iki 2020 m. alaus akcizai augtų 5,4 karto (441 proc.), vyno – 3,3 karto, o spirituotų gėrimų akcizas augtų vos 35 proc.

Įsigaliojus pataisoms, alaus kaina parduotuvėje padidėtų apie 75 proc., vidutinės kokybės vyno apie 40 proc., vidutinės degtinės – vos 25 proc. Po reformos alaus butelis (be užstato už tarą) kainuotų maždaug 1,7 euro, o puslitris degtinės – apie 7 eurus.

Įstatymo pataisų autoriai teigia, kad padidinus alkoholio akcizą ir jį suvienodinus visoms alkoholio rūšims, papildomai į šalies biudžetą kasmet būtų gaunama maždaug 20–40 ml. eurų. Ekonomistai tai vadina utopija.

Specialistai nustebę

"Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad visose šalyse įvairių alkoholinių gėrimų akcizai skiriasi. To priežastis – skiriasi gaminamų gėrimų savikaina.

"Pagaminti litrą grynojo alkoholio alaus pavidalu kainuoja 2–3 kartus brangiau nei tą patį alkoholio kiekį degtinėje. Būtent todėl net ir pagal dabar egzistuojančius akcizus 1 laipsnis alkoholio degtinėje galutiniam vartotojui kainuoja pigiau nei alaus ar vyno", – teigia ekonomistas ir pabrėžia, kad pagal naujai siūlomus akcizų dydžius 2020 m. įsigyti vieną laipsnį alkoholio degtinėje kainuotų maždaug dvigubai pigiau nei perkant alų ar vyną.

"Susidaro įspūdis, kad dabartinė akcizų reforma pirmiausia yra nutaikyta į lengvųjų alkoholinių gėrimų vartojimą. Tik lieka neaišku, kaip tai siejasi su deklaruojamu tikslu kovoti su alkoholizmu. Ar alkoholikai labiau linkę gerti alų ir vyną, o ne degtinę?" – Valstiečių-žaliųjų sąjungos pasiryžimą kovoti su alkoholizmu sarkastiškai vertina R.Grajauskas ir teigia, kad stipriųjų gėrimų patrauklumas smarkiai išaugs.

"Kyla retorinis klausimas: ar tai nebūtų naudinga vienai stambiai verslo grupei, kuri užsiima būtent stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba?" – svarstė konservatorius, buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Daugiausia naudos išpeštų koncernas "MG Baltic", kuriam priklauso "Stumbras", "Alita", "Anykščių vynas".

Ekonomikoje neeksperimentuojama

Nuo 2008 m. alkoholinių gėrimų akcizai kasmet didėja. 2016 m. kovo 1 d. buvo padidinti dar 8 proc. silpnųjų alkoholinių gėrimų akcizai ir 2,5 proc. stipriųjų. Finansų ministerijos duomenimis, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas praėjusiais metais gavo apie 29 mln. eurų papildomų pajamų. Taigi dabar valdantieji apskaičiavo, kad drastiškai padidinus akcizus, bus galima į šalies biudžetą surinkti papildomai apie 40 mln. eurų (bus galima didinti pensijas), kartu sumažės ir alkoholio vartojimas.

"Padidinus alaus akcizą 8 proc., jo vartojimas krito 6 proc., o akcizo pajamos pakilo vos 2,7 proc. Tuo pat metu degtinės akcizui augus 2,5 proc., vartojimas krito 1,7 proc., o pajamos iš akcizo pakilo vos 0,6 proc. arba mažiau, kai 2015 m. akcizas vidutiniškai augo 2,2 proc. ir pajamos augo 0,9 proc. Tolesnis akcizų didinimas duoda vis mažesnių pajamų ir vis didesnį vartojimo kritimą – klasikinis vadovėlinis atvejis pagal Lafero kreivę – Seimo narys Andrius Palionis teigia, kad tyrimai rodo, jog kardinaliai didinant akcizus norimo ekonominio efekto nepasiekiama. Priešingai, įplaukos į biudžetą santykinai sumažėja. Jo manymu, nebėra galimybės didinti akcizą ir tuo pat metu tikėtis didesnių pajamų. Be to, spartus kainos augimas gali paskatinti gyventojus ne tik domėtis nelegaliu alkoholiu, bet ir jį pirkti kaimyninėse valstybėse.

Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas dienraščiui prisipažino abejojantis, ar padidinus alkoholinių gėrimų akcizus, į biudžetą bus papildomai surenkama tiek, kiek planuojama.

"Kainų padidinimas nereiškia, kad biudžetas gaus papildomų pajamų. Gali keistis vartojimo struktūra, žmonės pradės naminę degtinę gaminti, alkoholį pirkti Lenkijoje, Latvijoje. Taigi pajamų gauti daugiau planuojama tik hipotetiškai. Valdančioji dauguma sako žiūrėsianti, kaip akcizai renkami – po metų gal paleis atgal. Mokesčių srityje tokie eksperimentai nėra daromi. Žymiai protingiau būtų viską palaipsniui daryti orientuojantis į rinkas. Gyvename ne atskiroje saloje, bet Europos Sąjungoje", – kalbėjo ekonomistas.

Politikai nesutaria

Praėjusią savaitę Akcizų įstatymo pakeitimo projektas buvo svarstytas Seimo Ekonomikos komitete. Išvadose teigiama, kad, atsižvelgus į jau veikiantį įstatymą, teikiami siūlymai vėl drastiškai keisti (didinant) akcizų dydį pažeidžia teisėkūros principus, visuomenės teisinio apibrėžtumo teisėtus lūkesčius bei ūkio subjektų poreikį prognozuoti valstybės politiką mokesčių srityje. Be to, neatlikti poveikio ekonomikai skaičiavimai. Todėl pasiūlyta pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą atmesti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą taip pat svarstė preliminariai, tačiau jam pritarė tik su išlyga: alkoholinių gėrimų akcizus didinti, kaip ir siūloma, tačiau ne ketverius metus iš eilės, o tik ateinančiais metais. Tiesa, dar iki gruodžio 21 d. komitetas laukia pastabų bei pasiūlymų. "Komiteto dauguma yra už tai, kad alkoholio akcizai būtų didinami. Tačiau prieita prie nuomonės, kad akcizai turi būti didinami ne taip kardinaliai, ketverius metus paeiliui, kaip numatyta projekte, o tik kitais metais. Padidinus akcizus, Vyriausybė turėtų analizuoti, ar kainų pokyčiai ekonomiškai pasiteisino ir siūlyti, ką toliau daryti. Taigi jeigu Seimo dauguma pritars komiteto siūlymams, alaus akcizas didės dvigubai", – dienraščiui sakė šio komiteto narys Viktoras Rinkevičius. Jis teigė esantis šalininkas tų politikų, kurie siūlo didinti alkoholinių gėrimų akcizus, tačiau su tam tikromis išlygomis: "Jei drastiškai padidinsime alaus akcizą, kaip numatoma įstatymo projekte, mes sunaikinsime paveldą, atversime duris alaus turizmui į kaimynines šalis, kur šis gėrimas bus žymiai pigesnis".

Smūgis aludariams

Priėmus Akcizų įstatymo pataisas, permainas bene labiausiai pajus aludariai.

"Nesutinku su Seimo biudžeto ir finansų komiteto nario V.Rinkevičiaus pasisakymu dėl išlygos tik vieniems metams – pati didžiausia neteisybė ir sukuriama pirmaisiais metais – alaus, vyno ir kitų lengvųjų gėrimų akcizai išaugtų nuo 111 iki 113 proc., o stipriųjų gėrimų – tik 5 proc. – 22 kartus mažesnis akcizo didinimo žingsnis keliskart stipresniam alkoholiui. Pagal šį projektą lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam. Toks, kad ir vienkartinis, didinimas iš tikrųjų pažeistų gėrimų kainų proporcijas – alus nepagrįstai brangtų, o  stiprieji alkoholiniai gėrimai liktų santykinai pigūs", – pastebi Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Pašnekovo teigimu, noras papildyti šalies biudžetą atsigręš kitu lazdos galu. "Šiuo metu Lietuvos alaus pramonėje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Akcizą alui padidinus, tektų atleisti apie ketvirtadalį dirbančiųjų – valstybė netektų dalies gyventojų pajamų mokesčio. Kita vertus, skaičiuojama, kad alaus pramonės aptarnavimo sektoriuje (salyklinių miežių auginimas, gamyba, tiekimas, pakavimas, pardavimas ir pan.) dirba apie 13 tūkst. žmonių – kas penktas jų netektų darbo ir didžioji jų dalis, kur tradiciškai gaminamas alus bei auginami miežiai yra regionuose – Utenos, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio, Šiaulių regionuose", – prognozuoja S.Galadauskas.

Seimo narys K.Glaveckas siūlė prisiminti sovietinius laikus, kai buvo ribojamas alkoholio pardavimas – tuo metu smarkiai išaugo naminės degtinės gamyba. "Amerikoje įvedus sausą įstatymą, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo didžioji ekonominė depresija", – teigia K.Glaveckas.

Politikas pastebi, kad įsigaliojus naujiesiems akcizams, didesnį smūgį pajus aludariai, o alkoholio pramonei permainos faktiškai nepasijaus: "Smulkius aludarius iš Joniškio, Biržų, Pasvalio rajono, kur tradiciškai gaminamas alus ir auginami miežiai, naujoji politika faktiškai iššluos iš rinkos".

Komentaras

Marius Dubnikovas

Ekonomistas

Praėjusio trečiadienio Vyriausybės pritarimas Seimo nario P.Urbšio projektui dėl alkoholio akcizų vienodinimo politikos labai nustebino, nes dar antradienio laidoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras akivaizdžiai suprato, kad toks alkoholio laipsnio apmokestinimas neduos norimo efekto.

Patvirtinus P.Urbšio projektą, 2020 m. Lietuvoje alkoholio laipsnis degtinėje bus bent ketvirtadaliu pigesnis, nei, tarkime, aluje ar kitame gėrime. Vadinasi, valstybė per akcizus formuoja politiką, skatinčią didesnį stipriųjų gėrimų vartotojų skaičių.

Tai labai keista, nes iš esmės Vyriausybės deklaruotas tikslas yra mažinti alkoholio vartojimą, tačiau praktiškai nė viena pasaulio valstybė nenaudoja tokios akcizų politikos, kai vienas alkoholio laipsnis apmokestinamas tokiu pačiu mokesčiu. Lietuva, regis, tampa vienintelė pasaulyje, kuri nori taikyti tokią akcizų politiką.

Svarbu pastebėti, kad alaus akcizas kitais metais nuo kovo 1 d. vos ne dvigubai viršys alaus akcizą, kurį taiko lenkai ir latviai savo šalyse. Tai reiškia, kad silpnųjų alkoholinių gėrimų vartotojai masiškai plūs pirkti į minėtas šalis, o kartu – mūsų valstybės biudžetas nepasieks savo užsibrėžtų tikslų papoldomai surinkti 45 mln. eurų.

Apibendrinkime: toks sprendimas visiškai neatitinka tų tikslų, kuriuose kėlė Sveikatos apsaugos ministerija, antra – savo regione būsime brangiausiai silpnąjį alkoholį apmokestinanti valstybė, o toks žingsnis reiškia, kad prasidės alkoholio turizmas.