- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui nuo pernai vasaros didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams didinant paskolų palūkanas, Seimo opozicija siekia atgaivinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolas turintiems žmonėms, tačiau valdantieji tam nepritaria.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad lengvata pareikalautų didelių biudžeto netekčių, be to, nėra garantijos, kad ji galiotų laikinai.
„Bet kokie lengvatiniai dalykai gali atrodyti labai patraukliai, bet atsitraukti nuo jų, nors ir yra priimti laikinai, sudėtinga. Čia tas pats, kas yra Lenkijoje su PVM lengvata maistui – teko pratęsinėti tai, kas buvo pristatoma kaip truksiant metus“, – BNS teigė M. Lingė. Jis tokios lengvatos siūlymą sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.
Bet kokie lengvatiniai dalykai gali atrodyti labai patraukliai, bet atsitraukti nuo jų, nors ir yra priimti laikinai, sudėtinga.
„Kol kas nėra problemos, kas bandoma spręsti, (...) kad žmonėms jau būtų sudėtinga, palūkanos dar nėra pasiekusios tokio lygio, o bankai duodami paskolas vertina, ar žmogus gali, ar negali išsimokėti“, – pridūrė jis.
Lengvatos idėjos iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad nauja tvarka biudžetui galėtų kainuotų apie 100 mln. eurų arba net mažiau, o netektį būtų galima padengti papildomai apmokestinus bankų pelnus.
„Būtų sąžininga dalį viršpelnio grąžinti tiems, kas jį sukūrė, tai yra, mokantys paskolas. Gyventojai to nusipelno, kol bus adaptacinis laikotarpis, nes euribor'as užsilaikys kurį laiką, – čia ne mėnesių, o metų laiko klausimas – 2-3 proc. lygyje, o gal ir daugiau“, – viename iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžių teigė V. Gapšys. Jis manp, kad lengvatą būtų galima taikyti vienerius ar dvejus metus.
V. Gapšio skaičiavimais, galiojant lengvatai ir paskolos palūkanoms per metus siekiant apie 2 tūkst. eurų, iš apmokestinamų pajamų būtų galima susigražinti apie 400 eurų.
Biudžeto ir finansų komiteto prašymu išvadą dėl lengvatos būtinybės ir poveikio biudžetui turi pateikti Vyriausybė.
M. Lingė sako, kad tokios subsidijos nebūtų sąžiningos kitų mokesčių mokėtojų, neturinčių paskolų, atžvilgiu.
„Paskolas turi apie 16 proc. gyventojų, tai palūkanas kompensuotume ir tiems, kurių materialinė padėtis rodo, kad jiems tai ir nereikalinga. Visi, kurie neturi paskolų, savotiškai būtų įtraukti į subsidijavimą tų, kuriems gal net nėra būtinybės tą subsidiją gauti“, – BNS kalbėjo komiteto vadovas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS nurodė, kad 2021 metais 46,5 tūkst. gyventojų sumokėjo beveik 14,516 mln. eurų paskolų palūkanų, o pritaikius mokestinę lengvatą susigrąžino 2,903 mln. eurų. Vienam gyventojui grąžinta suma, siekė 62,4 euro, tačiau ši suma yra preliminari, nes gyventojai galėjo turėti kitų apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.
M. Lingės teigimu, iki 2009 metų paimtų paskolų ir būsto kainos buvo kitokios negu dabar: „Paskolų dydžiai to laikmečio kainomis nebuvo tokie, kokie yra dabar“.
2017-2020 metais lengvata pasinaudotojo po 50-53,6 tūkst. žmonių, jie palūkanoms kasmet išleido po beveik 18,2-23,8 mln. eurų, o pasinaudojus lengvata jiems per ketverius metus buvo sugrąžinta iš viso 14,5 mln. eurų, arba po 60,6-78,6 euro kasmet kiekvienam.
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Ingos Gedminienės teigimu, gyventojai ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų. Tačiau bendra atimamų išlaidų suma, įskaitant visas mokestines lengvatas (įmokas už studijas, gyvybės draudimo išlaidas, būsto kredito palūkanas ir kitas) negali viršyti 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų.
Ji pabrėžė, kad ne visi gyventojai pateikia deklaracijas ir pasinaudoja lengvata.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...