Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir „valstietis“ Jonas Jarutis.

Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Pirminiais pataisos iniciatorių skaičiavimais, šių asmenų valstybinių pensijų indeksavimui kitąmet reikės 2,8 mln. eurų papildomų lėšų, 2022-aisiais – 5,5 mln. eurų, o 2023 metais – 8,1 mln. eurų.

Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai, buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (premjerai, Seimo, Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininkai), Lietuvos nacionalinė kultūros meno premijos gavėjai, olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionai.

Į antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali pretenduoti pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai, daugiavaikiai tėvai, garbės donorai, olimpinių, parolimpinių bei kurčiųjų žaidynių prizininkai, į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktų sporto šakų rungties pasaulio čempionai.

Pasak R. Šalaševičiūtės, valstybinių pensijų indeksavimas reikalingas, nes nuo 2008 metų jos nedidintos.

„Senatvės pensijas visas indeksuojame priklausomai nuo stažo ir dar ypač tiems, kurie dar dirba, bet gaunantys valstybines pensijas, dalis gauna ir senatvės pensijas, tai jų pensijos yra didelės, bet yra asmenų, kurie gauna labai mažas pensijas, šita grupė žmonių, pavyzdžiui, mokslininkai, statutiniai pareigūnai, jie jaučiasi nuskriausti. Ir ne be pagrindo“, – BNS teigė parlamentarė.

Pasak jos, šis klausimas aptartas su premjeru Sauliumi Skverneliu bei su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad valstybines pensijas indeksuoti reikia, nes jos kasmet nuvertėja.

„Iš principo gal ir teisinga. Jos nuvertėja laikui einant. Palaikant stabilią perkamąją galią, gal ir tikslinga indeksuoti“, – BNS teigė G. Skaistė.

Tačiau ji pasigedo ir „platesnio vaizdo“ matymo.

„Yra dar valstybės pažadas dėl vienišų asmenų pensijų, kurias S. Skvernelis kaip ir pažadėjo –  vietoj našlių pensijų žadėta padaryti vienišų asmenų pensijas, bet nebemato reikalo pažadą tesėti“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Dabar nėra valstybinių pensijų, išskyrus prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, vertės palaikymo mechanizmo, todėl, kaip teigia pataisos iniciatoriai, keičiantis ekonominėms sąlygoms, šių pensijų perkamoji galia mažėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2019 metais valstybines pensijas gavo apie 97,7 tūkst. asmenų (kartu su našliais ir našlaičiais), šioms pensijoms mokėti pernai panaudota apie 139,4 mln. eurų.