Konferencijų organizatoriai jau šiandien svajoja ir planuoja, kada klientams galės pasiūlyti Valdovų rūmų sales.

Patogi vieta

Ekonominis sunkmetis sustabdė daugelį infrastruktūros projektų, tad pastaraisiais metais Vilniuje neatsirado naujų konferencijų salių. Tad nenuostabu, kad konferencijų rengėjai labai laukia, kada bus baigti statyti Valdovų rūmai. Juose vienu metu vienoje salėje galės tilpti 400 žmonių, salės pritaikytos filmuoti, rengti pristatymus, įrengta reikalinga įgarsinimo sistema.

"Iš tiesų labai laukiame Valdovų rūmų. Tai labai gera vieta konferencijoms, pačiame miesto centre, iš čia konferencijų dalyviams bus labai patogu pasiekti jaukius sostinės viešbučius ir kavines", – prisipažino Vilniaus konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.

Labai didelio masto renginiams Vilniuje yra "Litexpo" centras, kur po rekonstrukcijos šių metų pradžioje pradėjo veikti modernus konferencijų centras. Dabar "Litexpo" veikia 11 salių, kuriose vienu metu gali tilpti 6–1800 dalyvių. Anot J.Beniulienės, per tris sales, naudojant garso ir vaizdo technologijas, vienu metu konferencijoje "Litexpo" centre gali dalyvauti net 3 tūkst. dalyvių. Tačiau, pašnekovės teigimu, "Litexpo" turi keletą minusų: šalia trūksta viešbučio, prastas susisiekimas su miesto centru.

"Vis dėlto tokių didelių renginių nėra daug. Pasaulinė praktika ir patirtis rodo, kad kritinę masę konferencijų rinkoje sudaro renginiai, kuriuose dalyvauja 400–700 žmonių. Šioje rinkoje Vilnius yra konkurencingas", – kalbėjo J.Beniulienė.

Nuomonės išsiskiria

Vilniečiai konferencijų organizatoriai ir salių savininkai nėra drąsūs pasigirti augančiu konferencijų skaičiumi.

"Konferencijų statistika nevedama, ją planuojame pradėti rinkti tik nuo kitų metų. Tačiau negalėčiau vienareikšmiškai teigti, kad pernai buvo sumažėję konferencijų. Vis dėlto didelės konferencijos planuojamos ne prieš mėnesį, o kur kas anksčiau, lygiai taip pat jos nėra taip paprastai atšaukiamos kaip šeimos atostogos pablogėjus finansinei padėčiai. Bendraujant su verslo įmonių atstovais girdžiu kitą nuomonę, kad praėję metai buvo geri, o konferencijų labiausiai sumažėjo ir krizės padariniai pasijuto šįmet", – pasakojo J.Beniulienė.

Krizės nepajuto

Lietuvos parodų centro "Litexpo" direktoriaus pavaduotoja Kristina Pladienė tikina, kad rekonstrukcija ir naujos techninės konferencijų centro galimybės leido išvengti krizės, o vietoj to, kad renginių mažėtų, jų daugėja.

"Vien per pirmąjį šių metų pusmetį parodų ir ne parodų metu įvyko 464 įvairaus pobūdžio renginiai, o pernai per visus metus buvo surengti 456 renginiai. Tačiau mes kalbame tik apie tendencijas "Litexpo" centre. Oficialios statistikos nėra, tačiau akivaizdu, kad renginių skaičius rinkoje mažėja", – kalbėjo ji.

Anot jo, "Litexpo" paslaugomis daugiausia naudojasi įvairios asociacijos, vis dažniau čia rengiami ypatingos svarbos valstybiniai renginiai. Šįmet tokie buvo du: birželį – tarptautinis Baltijos plėtros forumų viršūnių susitikimas, o rugsėjį – pasaulinis Interneto valdymo forumas. Kitąmet šiame centre ketinama organizuoti ESBO Ministrų Tarybos susitikimą, o 2013 m. – Lietuvos pirmininkavimo ES renginius.

Dalyvių dukart daugiau

Vilniaus konferencijų centras teigia, kad šį rudenį, palyginti su praėjusių metų rudeniu ir net šių metų pavasariu, konferencijų, skirtų įmonių vadovams ir specialistams, dalyvių skaičius išaugo net 2–2,5 karto.

"Finansų vadovai ir rinkodaros specialistai šį rudenį gerokai gausiau lanko jiems skirtus renginius. Mūsų organizuojamų konferencijų dalyvių skaičius, palyginti su pernai rudens analogiškų renginių lankomumu, išaugo dvigubai. Štai šiųmetė finansų direktorių rudens konferencija vyks už poros savaičių, tačiau jau dabar matome, kad dalyvių bus dvigubai daugiau nei pernai", – sakė Vilniaus konferencijų centro vadovas Giedrius Čiupaila.

Kol kas jis nedrįso prognozuoti, ar tai tik bandymas prieš metų pabaigą išleisti per metus sutaupytus pinigus, ar ilgalaikė ūkio atsigavimą rodanti tendencija.

Renginių daugėja

Klaipėda sulaukia vis didesnio konferencijų rengėjų dėmesio. "Šiais metais akivaizdus konferencijų skaičiaus augimas, kas mėnesį stebime, kad renginių daugėja. Ypač pastebimas stambių renginių, kuriuose dalyvauja apie 300 žmonių, skaičiaus augimas", – pasakojo Eglė Knabikaitė, viešbučio "Amberton Klaipėda" konferencijų vadovė. Šiame konferencijų centre praėjusiais metais, palyginti su 2008-aisiais, renginių buvo apie 6 proc. mažiau, o šiais metais jų maždaug 15 proc. daugiau nei 2009 m.

Anot jos, praėjusiais metais konferencijų buvo gerokai sumažėję. Tačiau šįmet, konferencijų rinkai atsigavus, "Amberton Klaipėda" netgi ėmėsi restorano rekonstrukcijos ir ketina jį pritaikyti ne tik konferencijoms, bet platesniam naudojimui: koncertams, įmonių vakarėliams.

"Klaipėdoje konferencijoms pritaikytų salių trūksta, mes iš esmės vieninteliai, galintys pasiūlyti salę, maitinimą stambesniems renginiams, į kuriuos susirenka keli šimtai dalyvių, apgyvendinti", – plėtros motyvus atskleidė E.Knabikaitė.

Pašnekovės teigimu, pagal pobūdį konferencijos pasiskirsto maždaug perpus į finansuojamas ES fondų lėšomis ir rengiamas privačių įmonių. Tarp pastarųjų daugiausia produktų pristatymo renginių, aktyvios farmacijos įmonės.

"Pastaruoju metu pastebimai daugėja įmonių užsakymų organizuoti šventinius renginius, kurių pernai buvo gerokai mažiau. Tai labai džiugina, nes rodo, kad verslas jau atsigauna ir išeina iš krizės", – dėstė konferencijų vadovė.

Augo trečdaliu

Konferencijų salių Kaune savininkai taip pat stebi atsigavimą. "Palyginti su pernai, konferencijų padaugėjo maždaug 30 proc. Tačiau įmonės vis dar labai taupo, kainos už paslaugas minimalios, tad nors renginių ir padaugėjo, tai dar nepadidins mūsų pajamų", – aiškino Verslo lyderių centro BLC Kaune vadovė Loneda Gražulevičienė.

Anot jos, didžioji renginių dalis – ES finansuojami mokymai, toliau eina su rinkodara susiję įmonių renginiai klientams, produktų pristatymai, taip pat daugėja įmonių organizuojamų mokymų.

"Kol kas konferencijų salių Kaune pakanka. Žinoma, mes neturime salės, kurioje tilptų 600 dalyvių vienu metu, tokie renginiai keliami į Vilnių. Kitas klausimas, ar mums tokios reikia, ar ji atsipirktų? Net geriausiais ekonominio pakilimo laikais tokių didelių konferencijų Kaune nebūdavo tiek, kad apsimokėtų turėti tokio dydžio salę", – dėstė L.Gražulevičienė.