Vilnietis Arūnas skaičiavo, kad turto užgyveno ne taip ir mažai.

„Džipas, žmonos automobilis, motociklas, keturratis, namas“, – šnekėjo vilnietis.

Dėl viso pikto viską yra apdraudęs.

„Kaip namo neapdrausi, o kiek tų įvykių būna“, – teigė Arūnas.

„Matome, kiek yra gamtos įvykių pastaruoju metu, praktiškai kiekvienais metais turime po 2–3 rimtas audras. Matome gaisrus daugiabučiuose ir visas kitas situacijas“, – nurodė Lietuvos draudimo privačių klientų departamento direktorius Raimondas Geleževičius.

LNK stop kadras.

Atsarga gėdos nedaro, bet kainuoja.

„Mano apie 400 Eur metams, žmonos apie 700, vienas motociklas 50, antras – 40, namai – 400“, – tvirtino Arūnas.

Atsieiti gali ir dar daugiau.

Nutekintuose mokesčių pakeitimuose – siekis papildomai apmokestinti visą draudimą, išskyrus gyvybės. Tą patį daryti buvo užsimojusi ir konservatorių Vyriausybė.

„Šis mokestis vienodai blogas ir vienodai neteisingas – ar buvusios, ar dabartinės valdžios“, – pabrėžė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Tik mokesčio būtų netaikę automobilio privalomajam civilinės atsakomybės draudimui. Dabar – išimčių nėra. Automobilio ir būsto draudimas brangtų 5 proc. Visi kiti – pavyzdžiui, kasko, kelionės, pasėlių ir panašiai – 10 proc.

Ir nors apmokestinti būtų draudikai, visa našta kristų ant gyventojų pečių.

„Čia yra reketas valstybinis“, – sakė Arūnas.

„Visi sutaria, kad čia yra vartojimo mokestis, nes jis yra mokamas nuo poliso kainos. Natūraliai suprantate, kad visus vartojimo mokesčius moka vartotojai, tas 5 arba 10 proc. pakilimas arba akcizas yra labai drastiška suma“, – nurodė A. Romanovskis.

LNK stop kadras.

Lietuvoje gyventojai dažniausiai draudžia būstą. Deja, tokių tik maždaug pusė.

„Tai klaidinga, nes iki šiol valstybė ragindavo apsidrausti gyventojus savo turtą, kad neturėtų pati valstybė eiti iš paskos ir gelbėti gyventojų dėl užlieto turto ar dėl sprogusio“, – tvirtino buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Žmonės labai jautrūs kainai Lietuvoje. Tai parodo, kad iki šiol nemaža dalis dar nedraudžia savo turto“, – pabrėžė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas.

Pernai Finansų ministerija skaičiavo, kad vidutinė būsto draudimo suma – 91 euras. Taigi, jis pabrangtų maždaug 5 eurais. Atrodo, ne tiek ir daug. Tačiau jei, pavyzdžiui, automobilį draudžiate kasko draudimu, kurio metinė įmoka – 500 eurų, tai papildomai sumokėtumėte dar 50.

Dar – jei draudžiate telefoną, keliaujate ir panašiai. Tai reiškia – išlaidos per metus pastebimai didėtų.

„Kol kas išgirdome pakankamai aiškius argumentus tik dėl to, kad tai mokestis, kurį lengva surinkti“, – sakė Seimo narys (DFVL) Tomas Tomilinas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius toliau laikosi savo – nekomentuoja.

„Kol tie įstatymai neatkeliavo iki Vyriausybės, būtų anksti šnekėti apie bet kokius rezultatus. Aš susilaikysiu nuo komentarų“, – tikino finansų ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikimasi iš draudimo gynybai surinkti papildomus 113 mln. eurų per metus.

„Kada kažką apmokestini papildomai, tai tikslas koks, kad mažiau būtų vartojamo, bet čia yra paradoksalu, nes valstybė priešingoje pusėje sako, kad kaip tik nori, jog žmonės draustų turtą“, – šnekėjo A. Romanovskis.

„Vilniaus daugiabučio sprogimo pavyzdys įrodė, kad tie, kurie apsidraudė savo butus, gavo kompensacijas, susitvarkė ir yra pavyzdingi. Dabar jie dar būtų ir apmokestinti už tai, kad jie yra pavyzdingi piliečiai“, – nurodė S. Gentvilas.

Neabejojama – nukentėtų ir dalis darbuotojų. Prarastų papildomas naudas, kurias jiems dovanoja darbdavys.

„Labai išaugęs yra sveikatos draudimo populiarumas, tiek įmonės draudžia savo darbuotojus, tiek savarankiškai žmonės renkasi draustis privačiu sveikatos draudimu“, – teigė R. Geleževičius.

Valdžia siūlo sveikatos draudimą ne tik apmokestinti papildomai, bet ir panaikinti jam taikomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

„Šitą draudimo rūšį, kuri yra auganti rūšis, išbrangins netgi iki 25 proc. 10 proc. draudimo akcizas, 15 – GPM“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Tiesa, siūlymai – negalutiniai. Ieškoma ir kitų variantų.

„Apmokestinti nuotolinius azartinius lošimus, nes jie dabar apmokestinti, bet tikrai pajamos ten šimtamilijoninės ir būtų galima gauti žymiai daugiau mokesčių“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Galutinį žodį, kiek ir kuriuos mokesčius didins, valdžia tars pavasario sesijoje.