Valdžia savininkams nepataikauja

Nuosavybės atkūrimas stabdė miesto plėtrą

Įstatymo dėl nuosavybės atkūrimo pataisos sukėlė problemų žemėtvarka bei teritorijų plėtra besirūpinantiems specialistams.

Vadovaujantis 2002 metų balandį išleistomis įstatymo pataisomis, miestų teritorijose esantys laisvi žemės sklypai savininkams turėjo būti grąžinami natūra. Iki tol už turėtą žemę buvo mokamos piniginės kompensacijos arba siūlomi žemės sklypai kitose vietose.

Tam tikram laikotarpiui buvo pristabdyta ir Klaipėdos miesto plėtra. Žemės sklypus, kurie buvo skirti savivaldybės poreikiams, pavyzdžiui, numatyta tiesti naujas gatves ar kelius, suplanuota gyvenamoji statyba ar komerciniai bei visuomeniniai objektai, teko grąžinti savininkams.

Daug žalos nepadarė

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigia, jog uostamiesčio plėtrai naujoji nuosavybės grąžinimo tvarka itin daug žalos nepadarė.

Atkurti Klaipėdos miesto teritorijoje nuosavybės teises grąžinant žemę natūra paprašė 21 pilietis. Septyniolikai jų žemė grąžinta iš dalies, nes įstatymas numato galimybę išpirkti žemės plotus, kuriuose jau esama pastatų arba sklypas numatytas panaudoti visuomenės poreikiams: gatvėms, aikštėms, mokyklų, socialinės paskirties objektų statybai bei gamtos ar kultūros vertybių apsaugai.

Iki įstatymo pataisų priėmimo kai kuriems savininkams turėta nuosavybė jau buvo iš dalies kompensuota – suteikti kiti žemės sklypai.

Daugiausiai grąžintų natūra sklypų yra Giruliuose ir Melnragėje. Tarp didžiausių – beveik 5 ha žemės plotas prie Šilutės plento ir Dubysos gatvės.

Kai kurie atgavę nuosavybę savininkai turi įdomių planų. Antai Joniškės gatvėje palei Danės upę esančio 22 arų sklypo šeimininkas, žinodamas, kad praktiškai jokia gyvenamoji ar komercinė statyba ten negalima, nori įrengti mažųjų laivelių prieplauką.

Atkuriant nuosaybę, būta ir nesusipratimų. Nors savivaldybės specialistai ir nepritarė, Apskrities viršininko administracijoje priimtas sprendimas piliečiui prie turėto pastato iš 78 grąžinti 21 arą žemės nepaisant, jog šis sklypas yra uosto rezervinėje teritorijoje. Dabar savininkas mina teismų slenksčius.

Susikerta interesai

Skaudžiausiai Klaipėdos miestui atsiliepė beveik 3 hektarų dydžio sklypo prie Taikos ir Baltijos prospektų žiedinės sankryžos grąžinimas buvusių savininkų Milkeraičių palikuonims.

Nuo pat Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo laikų minėtoje vietoje buvo numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei būta planų, kaip ten perkelti administracinį miesto centrą. Vėliau planuota, jog šioje vietoje galėtų atsirasti sporto ir pramogų kompleksas.

Atgavę nuosavybę, žemės savininkai pardavė sklypą bendrovei “Hanner”, kuri niekaip negali savo interesų suderinti su miesto planais. Beje, vadovaujantis įstatymais, naujasis žemės savininkas privalo derinti savo norus su miesto bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais iki įstatymo dėl nuosavybės atkūrimo pataisos priėmimo.

“Hanner” atstovai pageidauja vienoje perspektyviausių miesto vietų statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus. O pagal patvirtintą miesto bendrąjį planą čia yra visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali atsirasti jei ne prekybos centras, tai bent jau biurų pastatas. Naujasis savininkas suskaičiavo, jog tam, kad atsipirktų žemės sklypo įsigijimo bei būsimos statybos išlaidos, jam reikėtų turėti daug potencialių nuomininkų. Tuo tarpu pageidaujančių nuomotis biurus Klaipėdoje nėra tiek, kad investicijos atsipirktų. Gyvenamoji statyba kaipmat atneštų naudos, tačiau šie norai kertasi tiek su Klaipėdos bendruoju planu, tiek su šalies gyvenamosios statybos normomis.

Esama nesklandumų

“Kai kurių sklypų grąžinimo istorijos jau spėjo liūdnai pagarsėti, nes savininkų palikuonys nenori sutikti ne tik su savivaldybės, bet ir su teismų sprendimais”,- sakė R. Gružienė.

Pono Zaboro, turėjusio žemės sklypą prie Baltijos prospekto ir Minijos gatvės, dukros niekaip nenori sutikti su žemėtvarkininkų sprendimais bei teigia, jog savivaldybės ir teismų sprendimus jau apskundė Europos žmogaus teisių teismui. Pagrindinė priežastis – esą žemė buvusi ne ten, kur yra numatytieji grąžinti sklypai.

Pasak R. Gružienės, pagal išlikusius kadastrinius planus išties sunku nustatyti, kur buvo minėtasis sklypas. Tačiau, remiantis 1949 metų topografiniu miesto planu, nustatyta tiksli pono Zaboro sklypo vieta. Pretendentės įrodinėja, jog tėvui priklausiusi žemė buvusi labiau nutolusi į šiaurę nuo Baltijos prospekto. Ir nors ekspertų pateiktas išvadas dukart patvirtino Vyriausiasis administracinis teismas, nors žemėtvarkininkai seniai nubrėžė grąžintinų sklypų ribas, kiek laiko ten bus plynė - lieka neaišku.

Teisminių ginčų esama ir dėl ponui Tydekui priklausiusios žemės II Melnragėje. Nors yra dokumentai, jog dalis sklpypo, į kurį pretenduoja savininko palikuonys, dar paties savininko buvo parduota, pretendentai su tuo nenori sutikti.

II Melnragėje buvo problemų dėl poros ponių, labai norėjusių atgauti žemės sklypus natūra, tačiau buvo įrodyta, jog čia jau yra valstybinio miško žemė, kuri pagal galiojančius įstatymus nebegali būti grąžinama. O jeigu kokiu nors būdu žemė ir būtų grąžinta nepai-sant to, jog pajūrio apsauginiai miškai negrąžintini, statyba čia negalima. Tačiau tai – nebe nuosavybės atkūrimo problemos.

Savininkas ir visuomenė

Prieš porą metų senamiesyje gyvenantys klaipėdiečiai protestavo prieš teritorijos tarp Didžiosios Vandens ir Tomo gatvių detaliojo plano sprendinius. Detaliajame plane buvo numatyta palikti tik mažesniąją šioje vietoje esančio skverelio dalį prie Tomo gatvės, o Didžiojoje Vandens gatvėje statyti du gyvenamuosius namus.

Aplink skverą esančių namų gyventojai pageidauja, kad skveras, kurio vietoje anksčiau būta pastatų, nors ir nenumatytas jokiuose detaliuosiuose planuose, išliktų. Tačiau sklypas Didžiojoje Vandens gatvėje 11 turi savininką, kuriam atkurta nuosavybė. Šiuo metu jam duotas leidimas rengti teritorijos detalųjį planą. Savaime suprantama, jog žemės šeimininkas neplanuoja jam priklausančiuose 4 aruose žolę sėti ir gėlynus auginti, o pageidauja statyti namą. Juolab kad pagal visus galiojančius įstatymus bei kitokius aktus statyba šioje senamiesčio vietoje yra galima.

Belieka prognozuoti, jog visuomenės ir žemės savininko interesai dėl skverelio smarkiai susikirs, nes visuomenė, žinia, gali reikšti savo nuomonę viešai svarstant detaliuosius planus.

Procesas artėja prie pabaigos

“Dalis sklypų, į kuriuos pretenduoja buvę savininkai ar jų paveldėtojai, liks negrąžinti. Kai kurie jų yra užstatyti, kai kurie – priskiriami valstybės išperkamai žemei. Tokiais atvejais yra taikomos kompensacijos. Pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką skaičiuojama turėtos negrąžintos žemės vertė, ir pretendentui suteikiamas laisvas lygiavertis žemės sklypas”,- nuosavybės atkūrimo mechanizmą aiškino R.Gružienė.

Šiuo metu sklypai, skirti kompensacijai už turėtą nuosavybę – žemę ar pastatus, yra suformuoti prie buvusio Žemės ūkio technikumo ir Smiltelės upės.

Nepaisant nesklandumų, kurie kyla ne dėl žemėtvarkos specialistų kaltės, nuosavybės atkūrimo procesas Klaipėdoje artėja prie pabaigos. 2005-ųjų sausį bebuvo likę sutvarkyti trijų sklypų žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus.

“Galima teigti, jog Klaipėda bus pirmas miestas Lietuvoje, kuris galės džiaugtis nuosavybės atkūrimo proceso pabaigtuvėmis”, - sakė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorjų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.