Vyriausybė neapsisprendžia, kaip keisti valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pastoviąją jo dalį susieti su valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos baziniu dydžiu, o ne su minimalia alga (MMA).

Pirmadienį Vyriausybė pasitarime jau antrą kartą svarstė siūlymą, tačiau sprendimo vėl nepriėmė. Projektui pastabų anksčiau turėjo kelios ministerijos, o Susisiekimo ministerija pateikė alternatyvų projektą.

„Jokio dar sprendimo nepriimta (...) Vyriausybė tikrai nedelsia, tačiau išdiskutuojamos įvairios pozicijos, įvairios nuomonės, vertinama tarptautinė praktika dėl valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio“, - pirmadienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ministerija siūlo vadovų atlyginimus labiau sieti su darbo rezultatais ir premijas jiems leisti išsimokėti tik patvirtinus metines ataskaitas. Tačiau jei darbo sutartis būtų nutraukiama šalių susitarimu, vadovui galėtų būti išmokama iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma, kai dabar ji negali viršyti trijų atlyginimų.

Numatoma, kad pastovios įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimų dalis, kuri šiuo metu yra susieta su anksčiau galiojusia minimalia alga MMA (850 litų), būtų siejama su valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos baziniu dydžiu (450 litų), tačiau padidėtų jos skaičiavimo koeficientai.

Dėl šių pakeitimų pastovioji atlyginimo dalis padidėtų apie 18 proc. Tačiau tuo pačiu nuo 100 iki 70 proc. pastoviosios atlyginimo dalies sumažėtų kintamoji jo dalis.

Be to, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių vadovų atlyginimų pastoviosios dalies koeficientas papildomai galėtų būti didinamas 25 procentais.