Taip jie komentuoja su Europos Komisija derinamą daugiau nei 300 mln. eurų lengvatinių paskolų paketą.

Pasak teigiamai tokią iniciatyvą vertinančio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, svarbiausia, kad priemonės įsigaliotų kuo greičiau, o vienintelis jų trūkumas – tai, jog investicijoms skirtos paskolos nenumatytos stambioms įmonėms.

„Vertiname labai pozityviai. Aišku, noras būtų, kad kuo greičiau pasileistų priemonės, tinkančios Kinijai, nes šiandien tai yra degantis reikalas. (...) Vienintelis minusas, kuris yra, kad investicinės paskolos nėra pritaikytos stambioms įmonėms“, – BNS sakė V. Janulevičius.

„Tikėtina, kad kažkiek galbūt sustos investicijos į Lietuvą, tai bent jau kad vietinis verslas vystytųsi, modernizuotųsi, skaitmenizuotųsi ir eitų link „Pramonė 4.0“ (ketvirtoji pramonės revoliucija – BNS)“, – pridūrė jis.

LPK prezidento teigimu, numatytos lėšos pradžioje būtų pakankamos – svarbiausia, kad jos būtų paskirstytos kuo greičiau.

Pasak jo, didžiausią smūgį šiuo metu patiria įmonės, iš anksto sumokėjusios už importuojamas iš Kinijos prekes, tačiau jų negauna.

„Dabar labai svarbus yra greitis, kad kiek įmanoma greičiau būtų galima paleisti jas (paskolas – BNS) į rinką. Iš tikrųjų, situacija labai grėsminga. Kinija apmokėtų prekių neatleidžia, kur yra didžiausias smūgis mums visiems“, – sakė V. Janulevičius.  

Iš tikrųjų, situacija labai grėsminga. Kinija apmokėtų prekių neatleidžia, kur yra didžiausias smūgis mums visiems.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, esama rizikos, kad itin pigias paskolas gaus nuo Kinijos veiksmų nenukentėjusios įmonės ir tai gali iškreipti konkurenciją.

„Turime išvengti tokio dalyko, kad kinų problema paremta motyvacija nebūtų sukurta finansavimo schema, kuri konkuruos su komerciniais kreditų tiekėjais ir šiuo aspektu pažeistų konkurenciją tarp įmonių“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

„Jeigu su Kinijos problematika nesusijusios įmonės pradės gauti 0,1 proc. lengvatinius kreditus, tai bus blogai“, – pridūrė jis.

Jei EK pritars 200 mln. eurų paskolų priemonei, iš kurių po 100 mln. eurų skirta apyvartos lėšoms ir investiciniams projektams, įmonės, kurių veikla per karantiną buvo apribota ir kurios negali gauti finansavimo rinkoje, trejiems metams galėtų gauti lengvatines „Invegos“ paskolas apyvartai arba iki aštuonerių metų trukmės – investiciniams projektams. Jų palūkanos siektų 0,1-1,69 proc.

Lietuva taip pat derina su EK 130 mln. eurų paskolų paketą sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms. Lengvatinės iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų (grupės – iki 10 mln. eurų) paskolos būtų teikiamos apyvartinėms lėšoms. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, remdamasis Kinijos muitinės duomenimis, BNS teigė, kad 2021 metų gruodį iš Kinijos į Lietuvą buvo išsiųsta prekių už 192 mln. eurų – 37 proc. daugiau nei 2020-aisiais tuo pat metu (140 mln. eurų). Tuo metu eksportas iš Lietuvos į Kiniją gruodį siekė tik 3 mln. eurų – 11,5 karto mažiau (30 mln. eurų).

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksportas į Kiniją (įskaitant ir reeksportą) siekė 203 mln. eurų, vien tik lietuviškos kilmės eksportas – beveik 168 mln. eurų.