- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rezoliuciją „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“ Seime įregistravusi opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad šis projektas galėtų prisidėti prie skurdo problemos sprendimų paieškų. Nors „valstietė“ sako siekianti tiesiog inicijuoti diskusiją tarp šalies politikų, ekspertų, ji pati neslepia palaikanti universalių bazinių pajamų idėją ir netgi įvardina konkrečią sumą, kuri, jos nuomone, jau dabar galbūt galėtų būti mokama kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui.
Nors Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir sutinka, kad parlamentarai galėtų padiskutuoti apie šią idėją, tačiau jis pats pabrėžia smarkiai abejojąs, jog siūlymas kiekvienam suaugusiam šalies piliečiui mokėti bazines išmokas, realiai prisidėtų sprendžiant valstybėje susiklosčiusias socialines problemas.
Kaip aiškina rezoliuciją inicijavusi LVŽS frakcijos atstovė, diskusijų apie universalių bazinių pajamų įvedimo poreikį ji įžvelgė tuomet, kai prieš kelias savaites vykusioje konferencijoje susipažino su naujausia Lietuvos situacija skurdo mažinimo srityje.
„Prieš kelias savaites buvo konferencija apie skurdo mažinimą. Ten pateikti skaičiai rodo, kad situacija iš esmės nesikeičia kad ir kiek pastangų dėtume. Iš tikrųjų mes turime daug žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, o ta riba yra 260 eurų“, – Eltai sakė R. Šalaševičiūtė.
Politikė pabrėžia, kad kai kurios šalys jau bandė įgyvendinti universalių bazinių pajamų iniciatyvą. Šveicarija referendumo būdu kartą jau atsisakė šalyje įgyvendinti tokį siūlymą, o Austrija, pasak LVŽS frakcijos narės, šį klausimą referendume svarstys 2022 m. Ji priminė ir apie Suomijoje vykdytą eksperimentą, kai grupei žmonių buvo skirta po 560 eurų kas mėnesį, už tai nekeliant jokių sąlygų.
„Buvo tikimasi, kad tokios pajamos ne tik pagerins emocinę būklę, bet leis žmonėms laisviau priimti sprendimus dėl dalyvavimo darbo rinkoje“, – aiškino ji.
Pasak R. Šalaševičiūtės, tokią diskusiją dėl universalių bazinių pajamų verta pradėti ir Lietuvoje.
„Tai, kad kitos valstybės jau pradeda diskutuoti, tiesiog suponavo parengti rezoliuciją, kad Lietuva nebūtų paskutinė, kuri priima kažkokias iniciatyvas“, – teigė „valstietė“.
Politikė įvardijo ir sumą, kurią ji tokiose diskusijose siūlytų mokėti, kaip universalią bazinę išmoką šalies piliečiams. Nors LVŽS frakcijos narė pabrėžė, kad Lietuva neturi tokių finansinių pajėgumų, kaip kai kurios kitos Europos valstybės, tačiau jau dabar būtų galima pagalvoti apie 200 eurų dydžio sumos mokėjimą.
„Mes ne Austrija ir ne Šveicarija pagal savo finansinius pajėgumus. Jeigu būtų mano asmeninė nuomonė, aš siūlyčiau 200 eurų. Tie žmonės, kurie gauna 260 eurų, jeigu jiems prisidėtų dar 200 eurų, aš manau, jie tikrai pasijaustų labai oriai, lyginant su tuo, kaip jaučiasi dabar“, – tikino R. Šalaševičiūtė.
V. Mitalas: klausimas, kaip žmonių elgesį pakeistų pinigų dalinimas iš „sraigtasparnio“
Tačiau valdančiosios Laisvės frakcijos parlamentaras V. Mitalas pačią universalių bazinių pajamų idėją vertina skeptiškai. Nors Seimo vicepirmininkas sutinka, kad politikai gali apie šią idėją kalbėtis, tačiau tokiai diskusijai šiuo metu, jo nuomone, tai nėra pats palankiausias metas.
„Rezoliucijoje sakoma, kad pagerėja žmonių emocinė būklė, geriau priimami su darbo rinka susiję sprendimai ir panašiai. Man kaip tik atrodo, kad šiuo metu mes Lietuvoje išgyvename labai nepalankų etapą tokioms diskusijoms apie universalias bazines pajamas, kai pakankamai dosnios pokarantininės išmokos, prastovos ir nedarbo draudimo išmokos padarė taip, kad Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius pakilo iki rekordinių aukštumų“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„Nelabai tikiu, kad iš diskusijų apie universalias bazines pajamas gali gimti konkretūs dabartinei Lietuvai aktualūs įstatymų projektai, bet koks nors Ateities komitetas tikrai galėtų apie šią idėją pasvarstyti“, – pridūrė jis.
Vietoj išmokų dalinimo visiems suaugusiems šalies piliečiams, „laisviečio“ nuomone, šiuos pinigus būtų galima panaudoti investicijoms į švietimo kokybės gerinimą. Be to, pasak politiko, toks siūlymas tikriausiai neprisidėtų ir prie žmonių skatinimo dalyvauti darbo rinkoje.
„Dalinti pinigus iš sraigtasparnio visą laiką yra greičiausias būdas padidinti žmonių pajamas, bet klausimas, kieno tai pinigai, kurie bus dalinami iš sraigtasparnio ir antras klausimas, ką tai pakeis pačių žmonių elgesyje ilguoju laikotarpiu, kai jie pripras gauti pinigus iš sraigtasparnio“, – mano V. Mitalas.
ELTA primena, kad LVŽS frakcija siekia inicijuoti diskusiją apie universalias bazines pajamas. Tuo tikslu Seime registruota rezoliucija „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“.
Šiuo dokumentu Seimo Valdyba raginama surengti apskritojo stalo diskusijų ciklą su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei politikais, kuriame būtų įvertintos universalių bazinių pajamų įvedimo galimybės, taip pat kreipiamasi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, kad ji, bendradarbiaudama su Mokslo taryba bei universitetų bendruomenėmis, atliktų universalių bazinių pajamų poveikio vertinimą. Tuo atveju, jei ekspertai bei institucijos palankiai įvertintų universalių bazinių pajamų įvedimo galimybes, Seimo Valdybai siūloma sukurti darbo grupę, kuri parengtų universalių bazinių pajamų įvedimo koncepciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą2
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės22
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...