Aiškinamasi, dėl kokių priežasčių paraiškas pateikusios įmonės ir ūkininkai negauna jiems priklausančių kompensacijų už ES paramos žaliosios energetikos vystymo projektus.

Teismai argumentus atmetė

Paraiškas paramai gauti yra pateikę 34 įmonės ir ūkininkai, kurių dalis projektus jau įgyvendinę, tačiau Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) kompensacijų  vis dar negauna. Antradienį spaudos konferencijos dalyviai svarstė, ar problemą kuria biurokratų neprofesionalumas, ar tam tikrų interesų grupių veiksmai.

Generalinio Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus Danuko Arlausko teigimu, prieš 3 metus žmonės patikėjo, kad valstybė rūpinasi atsinaujinančia energetika ir šios krypties verslui teiks paramą. Jis pabrėžė, kad projektus rengę ir paraiškas teikę žmonės ūkį vystyti galėjo ir kitomis kryptimis, nes atsinaujinanti energija be valstybės pagalbos yra nuostolinga. Tačiau jie esą susigundė valstybės pažadais ir galiausiai liko nežinioje ir skolose.

„Valstybė juos sugundė, o vieną dieną ėmė ir persigalvojo. Svarbiausia, kad nėra nė vieno įtikinamo argumento, nes NMA argumentus teismas paneigė ir įrodė, kad parama turi būti skiriama“, - sakė D.Arlauskas.

Sutartį su NMA pasirašiusios bendrovės „Viltrakių energija“ atstovas Audrius Vaičiūnas pasakojo, kad dažniausiai nemokama kompensacija argumentuojama pažeistu dvigubo finansavimo principu, tačiau konkretaus atsakymo NMA nepateikia.

„Tai yra šiek tiek panašu į teisinę problemą, tačiau, perskaičiuos visus NMA siųstus raštus, tai labiau primena žodžių žaismą. Pagrindinis NMA argumentas – galimai pažeistas dvigubo finansavimo principas. Jie motyvuoja tuo, kad investicija finansuojama du kartus: vieną kartą gaunamas valstybės remiamas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas, kitą kartą – parama iš NMA, t.y. Europos Sąjungos fondų“, -  sakė A.Vaičiūnas.

Teisingumo ieško aukščiau

Kadangi teismo sprendimo dėl privalomo kompensacijų išmokėjimo NMA nevykdo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kovo 12 dieną kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši išaiškintų, ar yra dvigubo finansavimo požymių.

„Mums keista, kad to nepadarė nė viena valstybinė institucija – nei Teisingumo, nei Energetikos, nei Žemės ūkio, nei Ūkio ministerijos. Jos ne tik nepadarė elementaraus veiksmo, tačiau ir klaidino pareiškėjus skirtingais argumentais, prisitaikydamos prie tam tikrų aplinkybių“, - sakė D.Arlauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad šioje situacijoje paradoksalu ir tai, jog tuos pačius atsinaujinančios energetikos projektus NMA ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) vertina skirtingai. Anot jo, LAAIF, fondas projektus parėmė, kai NMA tvirtino esant dvigubo finansavimo: „Tai yra tarpinstitucinis nesusišnekėjimas ir skirtingi standartai.“

Bankai atsargesni

A.Vaičiūnas pasakojo, kad bendrovė „Viltrakių energija“ yra pasirašiusi sutartį su NMA, tačiau laikas gauti kompensaciją dar neatėjo. Todėl kol kas tik neramiai žvalgomasi į nesėkmingus kitų pareiškėjų žygius. Esą neaiškumų tik daugėja, o ir bankai, teikdami paskolą, jau darosi atsargesni.

A.Vaičiūno teigimu, bankai šiuo metu siūlo palūkėti, kai anksčiau paramos sutartys su NMA jiems buvo tarsi garantas, kad žmogus projektą įgyvendins ir paskolą gražins. Todėl projektus, anot jo, ryžtingai finansuodavo.

Su NMA sutartį pasirašęs, tačiau paramos negaunantis ūkininkas Kęstutis Armonas pasakojo, kad pirmą kartą nesėkmingai paraišką NMA pateikė 2010 m. pavasarį. Tą kartą jis sulaukė atsakymo, neva projektas negyvybingas, todėl finansuojamas nebus. Vis dėlto įkalbinėjamas Žemės ūkio ministerijos  2011 m. pavasarį paraišką pakartotinai pateikė ir sulaukė teigiamo atsakymo.

„Tuo pačiu metu tariausi su banku dėl paskolos, kad galėčiau įgyvendinti projektą. Vienintelis banko reikalavimas buvo sudaryti sutartį su NMA. 2011 m. pabaigoje sudarius sutartį, bankas suteikė paskolą“, - pasakojo K.Armonas.

Tačiau tai ūkininkui ant pečių užkrovė tik dar vieną naštą. K.Armono teigimu, vasario pabaigoje turėtos gauti paramos jis vis dar nesulaukia, o terminas grąžinti bankui paskolą – artėja: „Darosi neramu, laukimas varo į neviltį, nes bankui balandžio mėnesį turiu grąžinti dalį paskolos, o paramos nesulaukiu. Kadangi ūkininkas atsako šeimos turtu, darosi neramu, nes gresia sankcijos dėl paskolos negrąžinimo.“