2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė.

Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą.

Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc. asignavimų augimas pagal įstatymą būtų galimas tik tuomet, jei valdžios deficitas būtų sumažintas 1 procentiniu punktu.

Dėl metodologinių pasikeitimų nuo šių metų į valdžios sektorių įtraukiamas ir Indėlių draudimo fondas, todėl valdžios deficitas šiemet turėtų sudaryti 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet - 1,2 proc. BVP.

„Kadangi planuojamas valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas sudaro tik 0,1 proc. punkto BVP, vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymu, 2015 metais valstybės biudžeto asignavimų prieaugiui turėjo būti taikomas apribojimas – asignavimai, palyginti su 2014 metų planu, neturėjo augti“, - teigiama Valstybės kontrolės išvadose.

Biudžeto projekte Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, iš šio rodiklio eliminuoja fondą - anot jos, 2014 metų valdžios deficitas bus 2,6 proc., o kitąmet - 1,4 proc. BVP.

Finansų ministerija Valstybės kontrolei nurodė, kad toks sprendimas (vieneriems metams eliminuoti Indėlių draudimo fondo poveikį) priimtas įvertinus tai, kad fiskalinė politika ir įsipareigojamų (išlaidų gynybai ir kitų socialinių įsipareigojimų) vykdymas, nepakenkus ekonomikos augimui, negali taip staiga prisitaikyti prie didelio statistinio pokyčio.

Be to, anot Finansų ministerijos, euro zonos šalims svarbiausias fiskalinis kriterijus yra struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuris kitąmet augs 0,5 procentinio punkto. Nepaisant to, Valstybės kontrolė pažymi, kad Vyriausybė perteklinio valdžios sektoriaus siekį atidėjo iki 2017 metų, todėl yra rizikos, kad 2015 metais jis neaugs 0,5 punkto.

Valstybės kontrolės teigimu, 2015 metų biudžeto projekte pateikiamos pernelyg optimistinės pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų ir pelno mokesčio pajamų augimo prognozės, taip pat nepakankamai atsargiai prognozuojamas akcizų pajamų augimas.

Išvadose nurodoma, kad dividendų pajamos priklausys ne tik nuo valstybės įmonių veiklos rezultatų, bet ir nuo valdžios sprendimų.

Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad šiemet įsigaliojo Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, pagal kurį ne tik surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos, bet ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos turi būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei valstybės išteklių fondus. Tačiau 2015 metų biudžeto projekte Vyriausybė neįvertino šios pasikeitimo ir skolintų lėšų nenurodė pajamose ir išlaidose, todėl vykdant biudžetą bus pažeistas Biudžeto sandaros įstatymas, draudžiantis daryti išlaidas iš skolintų lėšų.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 metams patvirtintu planu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos iš mokesčių kitąmet turėtų sudarys apie 6,3 mlrd. eurų - 6 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.

Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų. 2015 metų valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu).