Kelių tinklą Lietuvoje sudaro 85,5 tūkst. km, jiems tiesti ir prižiūrėti kasmet panaudojama apie 620 mln. Eur. Keliai skirstomi į valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės (viešieji, vidaus) reikšmės. Valstybinės reikšmės kelius valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija.

„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų. Taip pat nustatyta 16 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ir tuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurių būklė buvo gera, 10 proc. atvejų, kai darbai atlikti ten, kur būklė net nebuvo vertinta“, – sako Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas.

Trūkumų nustatyta ir vertinant savivaldybių valdomus kelius. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, kelių ilgio duomenys ne visada tikslūs, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.

Kalbant apie darbų atlikimą, 2016–2019 m. LAKD darbus valstybinės reikšmės keliuose ne visada atliko taip, kaip planuota: 8 proc. kelio darbų vėluota pradėti laiku, 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų nepradėti, 272 mln. Eur (31 proc. šiems keliams remontuoti panaudotų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų) panaudota ir tokiems darbams, kurių nė nebuvo prioritetinėse eilėse. Savivaldybėms priklausančiuose keliuose taip pat nustatyta trūkumų – visos audituotos savivaldybės sudarytų prioritetinių eilių laikėsi tik iš dalies, ne visi kelio darbai buvo atlikti numatytais terminais.

Ir 2020 m. tendencijos liko panašios, nes nustatyta 13 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ar suplanuoti atlikti tuose ruožuose, kurių būklė gera. Dar 5,7 mln. Eur panaudota tokiems žvyrkeliams asfaltuoti, kurių prioritetinėse eilėse nebuvo.

Dar vienas svarbus kelių infrastruktūros valdymo elementas – darbų kokybės kontrolės priežiūra. Audito metu nustatyta, kad LAKD ne visada tinkamai vykdo darbų kokybės kontrolės priežiūrą valstybinės reikšmės kelių objektuose, nes priimdama atliktus darbus nešališkai neįsitikina, ar atlikti darbai ir jų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAKD nesikreipė į rangovą dėl 5 proc. statinių, kuriems galiojo garantinis terminas, defektų pašalinimo. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas ir vietinės reikšmės kelių kokybės tyrimas parodė, kad iš 8-iuose keliuose tirtų 16-os tyrimų vietų 14-oje (87 proc.) jų nustatyta neatitikimų. Atlikto tyrimo duomenys bus perduoti LAKD ir savivaldybėms, kur klausimai dėl nustatytų defektų pašalinimo bus sprendžiami su rangovais.

Nepaisant nustatytų trūkumų, auditoriai pastebi ir teigiamų pokyčių: 2018 m. atlikti valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimai; 2019 m. įvertinta visų valstybinės reikšmės kelių būklė, 2020 m. prioritetinės darbų eilės sudaromos visiems kelio objektams, 28 proc. (4 iš 14) audituotų savivaldybių jau atliko daugiau kaip pusės joms priklausančių kelių kadastrinius matavimus.

LAKD tikisi, kad naujos metodikos, prioritetinių darbų eilės pagerins ne tik audito ataskaitą

Rengiant Valstybės kontrolės audito ataskaitą pati aktyviai dalyvavusi ir pateikusi įžvalgų, kaip turėtų būti valdoma ir planuojama šalies kelių infrastruktūra, Lietuvos automobilių kelių direkcija pristatė planus ir terminus, per kuriuos tai ketinama atlikti. Direkcija atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą už 2016–2019 m., pati konstatavo, kad VĮ LAKD kompetencijos srityje 2020 m. situacija gerokai pasikeitusi į gerą.

LAKD direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus teigimu, per audituotą laikotarpį pati LAKD atliko valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimus, pasitelkus modernią mobilią kelių tyrimų laboratoriją pirmą kartą istorijoje per vienerius metus buvo įvertinta visų valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių dangų būklė. Pagal gautus dangos būklės duomenis parengtos metodikos, suformuluoti aiškūs kriterijai, sudarytos ir paskelbtos (www.lakd.lt) prioritetinių darbų eilės visiems kelių objektams. Pagal šias eiles ir atsižvelgiant į turimą finansavimą, dabar yra atliekami kelių ir jų objektų tvarkymo, remonto ir kt. darbai. Be to, 2018 m. atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą ir įvertinus gautą informaciją, buvo sugriežtinta normatyvinė dokumentacija ir pagal ją dabar vykdoma atliktų darbų kontrolė.

„2017 m. antroje pusėje buvo reitinguoti valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Nuo to laiko Direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltuojami pagal patvirtintas žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t. y. ar yra viešasis transportas, ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus“, – sakė R. Lipkevičius.