Jos duomenimis, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas iki 2030 metų leis pasiekti tik vieną iš trijų Lietuvai keliamų energijos taupymo tikslų.
Pažymima, kad per ketverius metus apskaičiuoti sutaupymai jau sudaro daugiau kaip pusę (55,6 proc.) iki 2030 metų reikalingo sutaupyti 39,3 TWh galutinės energijos kiekio, tačiau faktinis vartojimas Lietuvoje nemažėja.
2024 metais suvartota 7,31 TWh daugiau pirminės ir 2,37 TWh daugiau galutinės energijos nei 2022 metais. Didėjantis vartojimas rodo, kad taupymas augant ekonomikai neatsveria didėjančio energijos poreikio ir kelia riziką šių priemonių pakankamumui ir direktyvos tikslų pasiekimui.
„Siekiant nustatyti pagrindines energijos vartojimo augimo priežastis, būtina ne tik atlikti energijos sutaupymo skaičiavimus, kurie daromi teoriškai, bet ir išsamiai įvertinti realų taikomų priemonių poveikį faktiniam energijos vartojimui, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir didėjantį energijos poreikį“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė vertino, ar taupymo priemonės leis iki 2030 metų sutaupyti bent 39,3 TWh galutinės energijos. Taip pat vertinta, ar metinis pirminės energijos suvartojimas neviršys 63,3 TWh, o galutinis suvartojimas – 51 TWh. Pasak Valstybės kontrolės, pagal dabartines priemones pasiektas būtų tik pirmasis tikslas.
Apžvalgoje pažymima, kad viešųjų pastatų modernizavimas yra viena svarbiausių sričių energijos taupymui. Siekiant sutaupyti 346 GWh energijos, 2021–2024 metais valstybė skyrė beveik 100 mln. eurų.
Atsižvelgdama į tai, šiemet Valstybės kontrolė planuoja atlikti viešųjų pastatų energijos efektyvumo didinimo auditą, kurio metu bus analizuojamos su pastatų modernizavimu susijusios problemos, jų priežastys ir galimi sprendimai.
Naujausi komentarai