Briuselis leido gelbėti NT

Europos Komisija prieš ilgąjį gegužės savaitgalį patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą. Teigiama, kad jos tikslas – sumažinti staigų likvidumo trūkumą, su kuriuo dėl Lietuvos valstybės nustatytų priemonių koronaviruso plitimui apriboti susiduria tam tikruose sektoriuose veikiantys nuomininkai. Viešoji parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, siekiant padengti dalį tų įmonių mokėtinų nuomos mokesčių.

"Šia 101,5 mln. eurų Lietuvos parengta schema bus sušvelnintas ekonominis krizės poveikis įmonėms, veikiančioms daugelyje nuo ligos protrūkio nukentėjusių sektorių, įskaitant viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir sporto, nes bus padengta dalis jų nuomos išlaidų", – pranešime skelbė už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.

Jau galima prašyti

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, nuo šios savaitės pradžios gali teikti paraiškas valstybės paramai  gauti už NT nuomą – valstybė joms kompensuos 50 proc. nuomos mokesčio. Tačiau paramą jos gaus, jei bent 30 proc. nuolaidą joms suteiks NT nuomotojas, o 20 proc. susimokės pati įmonė.

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį pranešė, kad dėl tokios paramos pavyko susitarti su Europos Komisija.

"Dėl nekilnojamo turto valdytojo suteiktos nuolaidos ir valstybės subsidijos verslo patiriamos išlaidos nuomai turėtų sumažėti iki 80 proc.", – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Subsidijų dėl nuomos mokesčio gali kreiptis įmonės, kurių metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų, ir verslininkai, kurių veikla buvo (yra) uždrausta Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo. Subsidijos bus mokamos karantino laikotarpiu ir dar du mėnesius po jo pabaigos.

Paramos gavėjai daugiausiai bus komercinį NT valdančios didžiosios įmonės ar investiciniai fondai, į kuriuos yra investavę turtingesni asmenys.

Patalpų nuomos išlaidos valstybės lėšomis nekompensuojamos įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra elektroninė prekyba, ginklų ir šaudmenų specializuota mažmeninė prekyba, azartinių žaidimų ir lažybų ar kitų azartinių lošimų organizavimo veikla, finansų įstaigų vykdoma veikla.

"Kadangi orientuojamės į smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat įvertinome situaciją, kad nemažai įmonių dėl veiklos specifikos turi gana daug darbuotojų. Tai šiuo atveju darbuotojų skaičiaus kriterijus nebus taikomas, ir tai reiškia, kad į šią kompensaciją galėtų pretenduoti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius yra daugiau nei 250", – teigė jis.

Ministras akcentavo, kad pagal šį modelį nuomininkui reikės pačiam sumokėti iki 20 proc. nuomos mokesčio.

"Vertiname, kad tai yra svarbi priemonė verslui ir taip pat suprasdami, kad pajamos greitai neatsistatys, tiems verslams, kurių veikla buvo uždrausta karantino laikotarpiu, ši kompensacija būtų taikoma ne tik karantino laikotarpiui, bet papildomai dviem mėnesiams pasibaigus karantinui", – teigė Ž.Vaičiūnas.

Beje, ilgiausiai užsitęsė Vyriausybės svarstymai, ar kompensavimo mechanizmas turėtų galioti ir toms įmonėms ir nuomininkams, kurie yra sudarę valstybės NT nuomos sutartis.

Už ir prieš

Lietuvos prekybos įmonių asociacija sprendimui dėl komercinio NT nuomos subsidijų pritarė. Nors svarstymo metu siūlė diferencijuoti paramos dydį kompensuojamąją nuomos mokesčio dalį nustatant priklausomai nuo netektų pajamų dalies. Pavyzdžiui, jei pajamos parduotuvėje sumažėja 80–100 proc. – 90 proc. mokėtino nuomos mokesčio subsidija, jei netenkama 60–79 proc. pajamų – 70 proc. mokėtinos nuomos, jei pajamos susitraukia 40–59 proc. turėtų gauti 50 proc. subsidiją.

O štai Lietuvos bankas tuo pat metu (jau balandžio viduryje) neigiamai vertino Vyriausybės parengtą 100 mln. NT nuomos kompensavimo priemonę. Pasak centrinio banko, ji prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t.y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams.

"Tai reiškia, kad tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai daugiausia bus komercinį NT valdančios didžiosios įmonės ar investiciniai fondai, į kuriuos yra investavę turtingesni asmenys. Tokia dosni valstybės pagalba vienam sektoriui nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina Vyriausybės pagalbos verslui paketo efektyvumą", – savo vertinimą paskelbė Lietuvos bankas.

Pasak jo atstovų, dalis verslo, nelaukdami jokių Vyriausybės sprendimų, tarėsi dėl NT problemų. Nemažai nuomotojų ir nuomininkų rado kompromisinių susitarimų, kai nereikia papildomų valstybės išlaidų.

Nukentės iniciatyvūs

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė apgailestavo, kad šis kompensavimas labai uždelstas. Vieni verslininkai pirmą krizės mėnesį susimokėjo NT savininkams sumažintus nuompinigius, kitiems mokėjimai atidėti, dar kitiems apskritai karantino metu leista nemokėti.

"Labiausiai liūdina tai, kad tie nuomotojai, kurie patys rodė iniciatyvą ir jau susitarė, kaip išspręsti patalpų nuomos problemas, nebegaus tų subsidijų, – "Kauno dienai" sakė ji. – O tie, pavadinčiau, nesąžiningi, kurie nepadarė jokių nuolaidų, gaus iš valstybės. Ir kaip visada, tai bus didieji nuomininkai. Mažiukai visada vienas kitą užjaučia, tariasi, o galų gale ir nukenčia.

Vis dėlto Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pritarė šiai idėjai, ir kad pinigai būtų mokami ne NT nuomotojams, o nuomininkams. Kai kurie savininkai nesutinka dėl tos 30 proc. nuolaidos, nors jų atstovai, svarstant šios paramos klausimus, buvo pažadėję ne mažesnę. Aišku, dar tik krizės pradžia, gal bėgant laikui atsikvošės."

Dalia Matukienė: Atidėjo mums dalį mokesčių dviem mėnesiams. Iš ko reikės juos sumokėti, kai tuos du mėnesius verslas buvo sustabdytas?

D.Matukienė atkreipė dėmesį, kad dėl NT nuomos subsidijų apskritai nustatyta daugybė nereikalingų reikalavimų. Patalpų nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre.

Būtina turėti sąskaitas faktūras už suteiktas nuomos paslaugas 2020 m. vasario mėnesį ir mėnesius, kuriais jam buvo suteikta nuolaida.

Į paramą gali pretenduoti tik tos įmonės, kurios 2019 m. pabaigoje nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis, neturi bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos įmonės statuso, o veikla pradėta vykdyti ne vėliau kaip 2020 m. kovo 16 d. Įmonės taip pat turi būti pateikusios finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m. Registrų centrui.

"Dabar visi bėgs į Registrų centrą užregistruoti sutarties. Ir kokia prasmė? – svarstė smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovė. – Kad Registrų centrui visi už tai turės susimokėti po 20 eurų. Kam ta sutartis? Vieni jas turi, bet neišrašo sąskaitų atsiskaitant, kiti neturi sutarčių, bet sąskaitas išrašo. Bet juk, jei verslai yra legalūs, jie ir taip susimoka mokesčius. O ko vertas reikalavimas, kad įmonė nebūtų pernai turėjusi sunkumų? Jei uždelsė su kažkuo atsiskaityti, subsidijų apskritai negaus."

Ji svarstė, kad arba kažkas nesupranta mažųjų verslininkų mokestinės sistemos, jos reikalavimų ir viską daro pagal vieną kurpalį. Arba piktybiškai galvojama, kad trečdalis ar net pusė verslininkų numos ranka ir neateis tos paramos, kad liktų nepanaudotų pinigų.

Nesurinkta 30 proc. pajamų

O lėšų valstybės kišenėje vis mąžta. Šią savaitę finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad pajamų surinkimas balandį buvo beveik trečdaliu mažesnis, nei prognozuota. Preliminariais duomenimis, gauta apie 31,1 proc., arba 221 mln. eurų, mažiau, nei prognozuota ir apie 28,5 proc., arba 195 mln. eurų, mažiau nei praėjusių metų balandį.

50 proc. – tokią dalį nuomos mokesčio valstybė kompensuos, jei nuomotojas suteiks bent 30 proc. nuompinigių nuolaidą.

"Jei ir toliau taip bus dirbama, po dviejų mėnesių biudžeto įplaukos sieks nulį, – "Kauno dienai" sakė D.Matukienė. – Mažieji užspausti, o juk jie valstybei suneša 75 proc. mokesčių, kad ir ką didieji besakytų. O tie milijardai, kurie skolinamiesi, reikalingi "Sodros" ir kitoms biudžeto skylėms užkišti.

Smulkiuosius numarins. Ir visiškai nerūpi, kaip bus su verslu. Praėjo pusantro mėnesio, kad realiai juntamų paramos priemonių atsirastų, bet neatsirado. Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba siūlė išmokas mokėti iš karto, kaip Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Kad skubiai duotų pinigų ir nesiųstų savo darbuotojų į prastovas, į užimtumo tarnybas.

Mažieji verslininkai sako, tai kad visą gyvenimą mus laikė vagimis, iškentėme, bet tai, kaip dabar iš mūsų tyčiojasi, – paskutinis lašas. Žmonės labai nusivylę."

Ir smulkiųjų verslininkų nė kiek nepaguodžia finansų ministro V.Šapokos paaiškinimai, kad šiuo metu yra atidėta mokesčių už daugiau nei 330 mln. eurų beveik 200 tūkst. verslo subjektų – tiek įmonėms, tiek individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.

"Atidėjo mums dalį mokesčių dviem mėnesiams. Iš ko reikės juos sumokėti, kai tuos du mėnesius verslas buvo sustabdytas? Po dviejų mėnesių prasidės bankrotai", - apgailestavo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D.Matukienė.

Komentaras

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys

Pagal dabartinius siūlymus, ši priemonė užtikrintų NT nuomotojams 70 proc. pajamų srautą iš nuomos įplaukų, palyginti su padėtimi iki paskelbiant karantiną, o tokių išskirtinių sąlygų neturi joks kitas šalyje veikiantis verslo sektorius. Savo ruožtu nuomininkai, kurių didžioji dalis, tikėtina, yra smulkiojo verslo įmonės, turės prisidėti 20 proc. lėšų, net ir tuo atveju, jei apskritai iš savo verslo pajamų karantino metu negauna.

Didžiausi naudos gavėjai, valstybei kompensuojant dalį nuomos pajamų, greičiausiai bus komercinės paskirties NT valdančios Lietuvos ir užsienio stambaus verslo grupės ir NT fondai, kuriems priklauso didžioji dalis Lietuvoje veikiančių modernių prekybos centrų. Tokiems subjektams kritinės pagalbos linijos poreikis apskritai abejotinas, nes daugumos šių NT savininkų finansinė situacija, skirtingai nei dėl karantino veiklą sustabdžiusių įmonių, gali būti tvari, o verslo veiklos rizika plačiai išskaidyta. Kitaip tariant, karantinui apribojus vienų sektorių veiklą, kitų sektorių įmonių pajamos iš nuomojamų patalpų gali būti pakankamos pastatams išlaikyti ir NT valdytojų finansiniams įsipareigojimams dengti.

Karantino labiausiai paveikti sektoriai nuomojasi prekybos, viešbučių ir maitinimo paskirties patalpas, kurių naudingas plotas visoje Lietuvoje sudaro 8 mln. kv. m. Iš jų apie 13 proc. sudaro modernūs prekybos centrai, priklausantys daugiausia stambiesiems nuomotojams. Taip pat apie du trečdaliai labiausiai karantino paveiktoms veikloms vykdyti skirtų pastatų ir patalpų yra apskritai nenuomojama, todėl į Vyriausybės skiriamą paramą nuosavybės teise patalpas valdantys verslo įmonės pretenduoti galimybės neturėtų, o visa verslo prisiimama našta šiems pastatams išlaikyti ir įsigyti (jei įsigyta su paskola) – tenka verslo sąnaudoms. Tokiu atveju gali būti iškraipoma NT rinka, teikianti didesnes paskatas NT nuomai ir nuosavybei.

Tokia išskirtinai dosni valstybės pagalba vienam sektoriui, kuriame dominuoja stambusis verslas ir turtingesnė visuomenės dalis, nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina Vyriausybės pagalbos verslui paketo, kuris yra ribotas savo dydžiu, efektyvumą. Palyginkime: INVEGA naujų tiesioginių paskolų visam kitam Lietuvos verslui apimtis sudaro taip pat 100 mln. eurų, t.y. tiek pat, kiek ir ši planuojama NT nuomos kompensavimo priemonė, skirta tik vieno sektoriaus – NT nuomotojų – pajamoms užtikrinti. Be to, ši priemonė gali pasiekti ir nuomotojus, kurie neturi problemų dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kuriems ši priemonė leistų tiesiog toliau generuoti reikšmingą grąžą ekonominio sukrėtimo sąlygomis.