Verslas nesupranta, kodėl šalies valdžia padlaižiauja užsienio įmonėms, užuot pasistengusi, kad į parduotuvių lentynas pagaliau keliautų vietos mokslininkų išradimai.

Atsakymų nėra

Vienas iš klausimų, jau ilgai neduodančių ramybės šalies verslininkams, – kodėl valstybė lengva ranka atiduoda 200 mln. litų bendrovei IBM ir kokia iš to bus nauda?

"Ar IBM čia ateina su pinigais, ar už viską sumokėsime mes, o jie 200 mln. litų įvertino savo intelektinį potencialą?" – Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje diskusijoje ūkio ministro Dainiaus Kreivio klausė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas. Tačiau tiesaus atsakymo darbdaviai taip ir nesulaukė.

"Abi pusės prisideda lygiomis dalimis ir ne tik pinigais, jie atneš savo žinias, – nuo atsakymo išsisukinėjo ministras. – Be to, esmė visai ne tai. Mūsų mokslininkų ir universitetų paslaugas bei išradimus reikia komercializuoti ir parduoti, o tai geriausiai moka didžiosios bendrovės kaip IBM."

Apsieis be IBM pagalbos

Darbdavių ir šalies aukštųjų technologijų įmonių vadovų nuomone, Lietuvai visai nebūtina IBM pagalba. Esą geriau būtų pakeisti mokymo įstaigų programas ir praktikos sistemą, kad studentai savo žinias galėtų pritaikyti ne tik teoriniams tyrinėjimams universitetuose, bet ir kuriant konkrečius produktus. O juos vietos specialistai ir patys sugebės patentuoti bei parduoti.

Dėl to nemažai kritikos strėlių kliūva ir švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Mat švietimo reforma buvo įvykdyta, bet nei verslas, nei studentai rezultatų nemato. Esą mokslas tiesiog tapo mokamas, tačiau studijų kokybė ir mokymo programos nė kiek nepasikeitė.

Užaugo pačios

Lietuvoje veikia net keletas visame pasaulyje gerai žinomų aukštųjų technologijų įmonių. Tačiau tokios bendrovės, kaip "Fermentas", "Sicor Biotech" ("Teva"), "Teltonika", "Ekspla" ar "Eksma" įsikūrė ir aukštumas pasiekė pačios, be valdžios pagalbos. Šios bendrovės taip pat jau labai seniai bendrauja su universitetais, priima studentus ir pačios juos moko.

"Neturiu žalio supratimo, ką IBM ruošiasi daryti Lietuvoje. Iš esmės dar niekas nieko apie tai negirdėjo. Mes patys ruošiamės komercializuoti savo produktus, deramės su Malaizijos įmonėmis. Gal tas IBM su mumis konkuruos?" – svarstė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Valentinas Snitka.

Slėniai nereikalingi

V.Snitka sukritikavo ir valdžios taip aukštinamą mokslo ir technologijų slėnių idėją. Profesoriaus teigimu, bus pastatyta dešimtys pastatų, sukurta puiki infrastruktūra, tačiau nebus kam tuose slėniuose dirbti, nes žmonės emigruos. Esą geriau kurti virtualius mokslo centrus, kuriuose mokslininkai galėtų bendradarbiauti su verslininkais ir tarpusavyje, nesvarbu, kurioje planetos vietoje jie būtų.

"Mums neapsimoka steigti milijonus eurų kainuojančių laboratorijų, nes jos jau yra kitose šalyse ir mūsų mokslininkai gali netrukdomi jomis naudotis. Nesvarbu, kur jie dirbs. Svarbu, kad jų išradimai ar patentai duotų naudos jiems patiems ir Lietuvai, o ne užsienio bendrovėms", – aiškino V.Snitka.

Pinigus duoda bet kam

Jam iš esmės pritaria ir aukštųjų technologijų įmonių grupės "Eksma" vadovas Rimantas Kraujalis. Jis pyksta, kad Lietuvoje verslas ir mokslas vis dar nesugeba susitarti.

"Geriau pinigus duoti IBM, negu išmesti į balą, skiriant juos Lietuvos mokslui, – liūdnai ironizavo V.Snitka. – Lietuvoje mokslui ir technologinei plėtrai kasmet skiriama apie 700 mln. litų. O kas už juos padaroma, niekas nežino, apčiuopiamo rezultato nėra jokio. Ar pasikeistų situacija, jei prie šios sumos pridėtume dar porą šimtų milijonų litų, kurie buvo skirti užsienio investuotojams? Manau, kad ne. O IBM atėjimas tai – tik politikų sprendimas ir atsakomybė, galime nesiginčyti, nes tai nieko nepakeis."

Nėra prioritetų

Anot V.Snitkos, Lietuvoje trūksta mokslo vadybos, pinigai skiriami neišsiaiškinus, ko reikia šaliai, nematuojama įgyvendintų projektų nauda. "Finansuojami bet kokie, net pasenę ir jokios praktinės naudos ateityje neduosiantys projektai", – sakė jis.

Jam pritarė kritikos negailėjęs "Eksmos" prezidentas: "Pas mus daromi kažkokie fokusai. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo nėra net garsiuose mūsų slėniuose. Ten vyksta žaidimas pavadinimu "Pasistatykime naujus pastatus ir prisipirkime įrangos". Gerai profesorius V.Snitka sakė: bus sukurta puiki infrastruktūra, bet nebus nei technikų, nei eksploatacinių medžiagų, nes mokslininkai jau baigia savo gyvenimą. Tokius kaip aš siunčia į Marsą, o jaunimas išvažiuoja."

Ministro svajonė

Tačiau ūkio ministras su verslininkais nesutinka. Anot jo, Lietuva turi strategiją – per ateinančius 10–15 metų šalį norima padaryti Baltijos ir Šiaurės valstybių paslaugų ir inovacijų centru. Esą dėl to ir buvo priimtas sprendimas neskelbti konkurso, o tiesiogiai prisivilioti tokias milžines kaip "Barclays" ir IBM.

"Pasaulis dalijasi veiklos sritimis, specializuojasi. Kinijoje labai gerai išvystyta gamyba, Indijoje – paslaugos, Austrija, Čekija Vokietija – stiprus pramonės regionas. Lenkija skelbiasi esanti medicinos paslaugų centras. Kitose šalyse klesti bankininkystė. Pagal mobiliąsias ir interneto technologijas Lietuva yra antra pasaulyje, taigi natūralu, kad pasirinkome šią sritį", – tikino D.Kreivys.

Kaip sėkmingos investicijos pavyzdį jis taip pat pateikė "Barclays" banką, kuriame šiuo metu dirba apie 500 žmonių, o ateityje jų skaičių ketinama padidinti iki 1400.

Bijo prarasti darbuotojus

Tačiau darbdavių tai nenuramino. Priešingai, verslininkai pareiškė bijantys užsienio milžinų, mat jie iš Lietuvos įmonių nuvilioja darbuotojus. Gyventojams tai naudinga, nes mūsų šalyje įsikūrusios užsienio bendrovės moka gerokai didesnius atlyginimus nei lietuviai. Tačiau vietos bendrovėms tai stiprus smūgis į paširdžius.

"Esu patyręs šiuos dalykus 2007 m., kai metus padirbėję ir įgavę retos patirties iš mūsų įmonės į Norvegiją emigravo nemaža dalis jaunų darbuotojų. Laivų statykloje mokėjo kur kas daugiau, negu galime pasiūlyti mes. Todėl puikiai suprantu kolegas, kurie bijo IBM, nes daugelis bendrovių patirs tą patį, ką mes: išmokai žmones, investuoji į juos, o čia ateina valstybės remiama užsienio bendrovė ir juos nuvilioja", – dėstė bendrovės "Traidenis" generalinis direktorius Sigitas Leonavičius.

Netesėti pažadai

Verslas taip pat pasigenda visuotinės informavimo sistemos, kurioje būtų pateikta visa informacija apie inovacijų skatinimo mechanizmus, programas ir projektus. Nėra ir prieš porą metų žadėto vieno langelio mažoms inovatyvioms įmonėms.

"Turiu čia prieš porą metų vieno ministro pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad bus sukurta vieno langelio principu veikianti sistema įmonėms, kai žmogui, atėjusiam su gera idėja, vienoje vietoje bus suteiktas visas paslaugų paketas, pradedant projekto vertinimu, baigiant finansavimu. Kur tas langelis?" – Vyriausybės atstovų kandžiai klausė D.Arlauskas.