Tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi pakankamai stabili valdžios sektoriaus skola, Fiskalinės institucijos vertinimu, 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus.

„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį. Norime pabrėžti, kad, esant išskirtinėms aplinkybėms, pareiga vykdyti skaidrų, apdairų ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą viešųjų finansų valdymą išlieka. Taigi ir šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas svarbu nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą tiek ateinančiais mėnesiais, tiek ilguoju laikotarpiu“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.

Ataskaitoje taip pat atlikta Baltijos šalių ekonomikos skatinimo planų lyginamoji analizė, kurioje stebima, kad skolos didėjimo rodikliai, atsižvelgiant į BVP smukimą ir valdžios sektoriaus deficitus, yra panašūs: šalių skolos didėja daugiau nei 10 proc. p. BVP, valdžios sektoriaus deficitai siekia apie 10 proc. BVP. Ekonomikos skatinimo planai sudaro apie 5–7 proc. šalių BVP.

Fiskalinės institucijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimo ataskaitoje pažymima, kad, nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2,0 proc. BVP. Taip pat nebuvo laikytasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir ne visi valdžios sektoriui priskiriami biudžetai buvo vykdomi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP.

Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimas atliktas pagal vertinimo metu aktualų Finansų ministerijos pateiktą 2-ąjį ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį daroma prielaida, kad bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitrauks 7,3 proc.