Varėnos urėdijos medelyno bendras plotas 17 hektarų, sumontuota laistymo sistema, restauruoti šiltnamiai. Čia auga pušelių, beržų ir juodalksnių, eglaičių sodinukai. Jų – virš 3 mln.

Kasmet urėdija vidutiniškai savo miškams atsodinti panaudoja apie 800 tūkst. sodinukų, kitus nuperka Dzūkijos privačių miškų savininkai. Medelynas dirba pelningai.

„Medelynas 2015 metais atnešė 20 tūkst. eurų pelno, tai yra 12 proc. nuo bendro kiekio. Dirba žmonių piko metu, kai reikia pavasarį išrauti sodinukus, virš 20, sezono metu – nuo balandžio iki rugsėjo dirba iki 10 žmonių“, – aiškina VĮ „Varėnos miškų urėdija“ urėdas Tomas Bazevičius.

Tačiau pagal valstybinių medelynų veiklos optimizavimo programą, kitąmet urėdijai uždrausta sėti naujų pasėlių, o 2018 m. medelynas bus panaikintas.

„Sėklas mes kol kas naudojame savas. Yra, aišku, tam tikri reikalavimai. Mes turime pušies sėklinę plantaciją, tai daugiausiai renkame iš sėklinės plantacijos, ko trūksta iki reikiamo procento, nusiperkame, turime atrinktus medynus, iš tų medynų renkame, dabar dar veisiame naują plantaciją“, – sako VĮ „Varėnos miškų urėdija“ vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius.

Panašus likimas laukia ir Valkininkų urėdijos medelynų. Tik čia kitąmet dar bus galima pasodinti naujų pasėlių, bet generalinės urėdijos planuose yra jų, kaip neperspektyvių, naikinimas.

Nors medelynai dirba pelningai – pernai gauta apie 170 tūkst. eurų pelno – kasmet išaugina daugiau nei 3 mln. sodinukų, kaip ir tuose medelynuose, kuriuos numatyta palikti. Pasak miškininkų, po poros ir daugiau metų miškų kirtimo apimtys augs, tad ir sodmenų reikės daugiau. Neturint savų medelynų, urėdijai sodinukus teks pirkti iš kitų medelynų.

„Sakysime savininkas, kurio miškai yra Dzūkijoje, tikrai negalės pirkti sodmenų išaugintų Žemaitijoje, turės tie sodmenys būti išauginti šiame regione. Šiuo metu savininkai, nors ir konkurentai, miškininkais nesiskundžia, nes yra aprūpinti sodmenimis“, – tikina VĮ „Valkininkų miškų urėdija“ urėdas Arvydas Strazdas.

Generalinė urėdija tikina, kad medelynų optimizavimo komisija įvertino visus medelynus ir investuoti nuspręsta tik į perspektyvius.

„Čia reforma dėl reformos tikrai nebus. Tie medelynai, kurie užaugina nedidelius kiekius sau ir truputį dar savininkams, jie paprasčiausiai neperspektyvūs, vėliau ar anksčiau tie sodmenys pas juos pabrangsta, dingsta ir pelningumas, ir pačių sodmenų kokybė, urėdijai reikia įdėti daug daugiau lėšų, kad pasiektų tuos kokybės reikalavimus“, – aiškina Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis.

„Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip iš Varėnos važiuoti į Kėdainius ar Kauną, atsivežti 2 ar 3 tūkst. sodinukų, kita vertus, Pietų Lietuvos klimatas yra kitoks, dirvožemis kitoks, tai aš manau, ir patys augalai kitos kokybės, ir prigijimo klausimas, tikrai neatpigins ir sumažins darbo vietų“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Vidas Mikalauskas.

Po medelynų optimizavimo, uždarius 22 medelynus, šalyje turėtų likti apie trylika.