Šiuo metu vartotojų patirtos neturtinės žalos dydį gali nustatyti tik teismai.

Jeigu Seimas tam pritars, vartotojų patirtos neturtinės žalos dydį galės nustatyti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir kitos vartotojo ir verslo ginčus nagrinėjančios institucijos.

Tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios įsigaliotų nuo 2022 metų sausio, Seime registravo parlamentinio Audito komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. 

„Žmonės drąsiau kreipsis dėl pažeistų savo vartotojų teisių gynimo“, – BNS prognozavo R. Budbergytė.

Pasak jos, vartotojų ginčus ne teisme tvarka nagrinėjančios institucijos, dabar gavusios vartotojų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, standartiškai nurodo, kad jos nėra įgaliotos nustatyti neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį, taip pat – turtinės žalos dydį, kai šalis negali tiksliai jos įrodyti. 

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovė Rasa Cicėnienė sako, kad siūlomas pakeitimas šiuo metu Lietuvos banko taikomos praktikos nepakeistų.

„Ir dabar vertiname bei pasisakome dėl neturtinės žalos klausimų, tai yra neatsisakome nagrinėti tokių vartotojų keliamų klausimų. Teisingumo ministerija yra išaiškinusi, kad ginčus nagrinėjančios institucijos turėtų nagrinėti tokius klausimus“, – BNS nurodė R. Cicėnienė.

R. Budbergytės teigimu, ginčų dėl neturtinės žalos perkėlimas į teismus vartotojams yra nepatrauklus dėl bylinėjimosi terminų ir išlaidų, todėl jų teisės ir interesai yra deramai neužtikrinami.