Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą, palyginti su kovu, lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo dėl susiklosčiusios COVID-19 situacijos pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės.

Balandį 73 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. blogės, 8 proc. tikėjosi, kad ji gerės (kovą – atitinkamai 37 ir 20 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su kovu, taip pat buvo pesimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo dalis sumažėjo nuo 20 iki 13 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 18 procentinių punktų (nuo 15 iki 33 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 53 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (kovą – atitinkamai 50 ir 6 proc.).

Labiausiai pesimistinės nuotaikos juntamos vertinant bedarbių skaičiaus kitimą. Dėl susiklosčiusios COVID-19 situacijos gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo dvigubai – nuo 42 iki 85 proc., iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 4 iki 39 proc.