Nors gyventojai finansiškai atsigauna ir auga vartojimas, rūpintis skolomis – ypač jaunimas – neskuba. Pradelstų mokėjimų skaičius ir dydis pernai augo visose savivaldybėse. Ekspertai teigia, kad tai lemia per menkas domėjimasis savo kredito istorija.

Savo kredito istorija domisi vos 3,5 proc. gyventojų. Šiuo metu ilgiau nei pusantro mėnesio nemokėtų skolų Lietuvoje turi daugiau nei ketvirtis milijono žmonių.

Ekspertų teigimu klaidinga manyti, kad geriau sumokėti kelis litus delspinigių, nei skolą, esą net ir laiku nesumokėtos mobiliojo ryšio sąskaitos blogina kredito istoriją, o tai gali lemti, kad prireikus bankai atsisakys skolinti.

„Jei kada žmogus norės pasikeisti esmines paskolos sąlygas, ar pasiskolinti papildomai, tai bus susiję ir su jo turimos paskolos sąlygomis – jos gali būti pakeistos, gali didėti palūkanos. Jei norės naujos paskolos, ji gali būti brangesnė, ar gali jos iš viso negauti“, – sako „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Kreditų biuro atstovai teigia, kad bloga kredito istorija gali lemti, jog iš banko pasiskolinus 25 tūkst. litų penkeriems metams, palūkanų teks sumokėti 5,5 tūkst. litų daugiau, nei sumokėtų asmuo, atsakingai mokantis skolas.

„Užsienyje neišsinuomosi būsto palankiomis sąlygomis, jei tavo kredito istorija bloga. Kitaip tariant, nuomotojas prašo būsimo nuomininko pateikti ataskaitą apie jo kredito istoriją, kurioje būtų viskas gerai“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Ekspertai teigia, kad sparčiausiai pradelstų mokėjimų daugėja tarp jaunų žmonių. Skubėdami greičiau pradėti gerą gyvenimą, jie ima vartojimo kreditus. Kiti skolinasi studijoms, tačiau jei pradelsia sumokėti, kitais metais pinigų studijoms gali nebegauti.

Iš kreditų biuro skolininkų sąrašo asmenys išbraukiami praėjus trejiems metams po to, kai padengiamos visos skolos ir neprisidaroma naujų.