Kelias savaites viešai piktinęsi vakar verslininkai Prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui įteikė oficialų kreipimąsi, prašydami atšaukti verslą žlugdančias Darbo kodekso pataisas.

Įmonės jau skaičiuoja, kiek joms atsieis nuo liepos 1-osios įsigaliojusios Darbo kodekso pataisos, numatančios didesnį atlygį už viršvalandžius ir darbą naktimis bei švenčių dienomis. Darbdaviai puoselėja viltį, kad kitą savaitę posėdžiausiantys parlamentarai pakeis nuomonę ir kuo greičiau atšauks priimtą įstatymą.

„Tokia viršvalandžių, darbo naktimis ir švenčių dienomis mokėjimo apskaičiavimo tvarka pirmiausia smogs ne didelėms šalies įmonėms, bet valstybės „skatinamam“ smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurioms „pagalba“ dėl ribotų galimybių didinti išmokas už sukuriamą mažą pridėtinę vertę virs bankrotų gausa“, – vakar šalies vadovams įteiktame kreipimesi teigia didžiausių verslo organizacijų atstovai.
Jie dar kartą akcentavo, kad „ši tvarka neprisidės prie gerovės darbo vietoje kūrimo skatinimo, o tik dar labiau paskatins nesąžiningus darbdavius toliau slėpti mokesčius ir mokėti algas vokeliuose, o sąžiningai dirbančios įmonės nukentės nuo kai kurių Seimo narių neatsakingų sprendimų“.
Naujos Darbo kodekso tvarkos trūkumus ir padarinius verslininkai ėmė vardyti tik tuomet, kai parlamentarai jau buvo pritarę sprendimui. Kur verslo asociacijos buvo anksčiau, kai įstatymo projektas tik buvo rengiamas?

Priėmė slaptai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius dienraščiui įrodinėjo, kad verslas nepražiopsojo, kada šis sprendimas buvo priimtas. Tačiau Seimo nariai esą iškreiptai pateikė Trišalės tarybos poziciją keičiant ir viršvalandžių apskaičiavimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarką. Ši tvarka neva net nebuvo derinta su Vyriausybe.

Absurdiška tvarka

„Nesunku apskaičiuoti, kad sargas, šių metų liepos 1-ąją gaunantis 800 litų per mėnesį, lygiai po metų už darbą naktimis jau turėtų gauti daugiau kaip 20 tūkst. litų. Tokių algų nesugebės mokėti nė viena bendrovė“, – sakė J.Guzavičius.
Apie žalingus tokios tvarkos padarinius pernai jis buvo perspėjęs Trišalės tarybos posėdyje svarstant šį klausimą, tačiau verslininkų nuomonė nebuvo išgirsta.
Jeigu sprendimas liks galioti, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įmonės esą bus priverstos didinti paslaugų ir prekių kainas, apkarpyti investicijas į veiklos plėtrą ar net mažinti darbo vietų skaičių.
Verslininkai viliasi, kad Seimo nariai suvokia, jog jų elgesys prieštarauja ekonominei bei socialinei logikai ir peržengia sveiko proto ribas.