Tokius pasiūlymus verslininkai ketvirtadienį pristatė neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kuriame aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų.

Pasak baldų gamybos, tekstilės ir nekilnojamojo turto grupės SBA prezidento Arūno Martinkevičiaus, jo vadovaujama grupė iš vidinių rezervų per mėnesį sutaupo apie 10 proc. energijos, tačiau vien elektra pabrango 10-13 kartų. Jo teigimu, valdžia turėtų mokėti verslui 100 eurų už megavatvalandę subsidijas.

„Šiuo metu klausimas yra ne apie pelną, o apie išgyvenimą, nes aš neturiu Hario Poterio lazdelės, kuri dar labiau sumažintų elektros sąnaudas“, – komiteto posėdyje sakė A. Martinkevičius.

Šiuo metu klausimas yra ne apie pelną, o apie išgyvenimą, nes aš neturiu Hario Poterio lazdelės, kuri dar labiau sumažintų elektros sąnaudas.

Jis sakė pasigendąs Vyriausybės lyderystės šiuo klausimu, nes kitaip įmonių laukia neišvengiami bankrotai, veiklos stabdymas, prastovos, darbuotojų atleidimai.

„Kaip vienintelę priemonę, kuri pagelbėtų pramonei, kad to neįvyktų, matau subsidijas – po 100 eurų už vieną megavatvalandę elektros ir dujų (...) Nėra kito kelio“, – sakė A. Martinkevičius.

Kitos – vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG savininkas Sigitas Paulauskas pabrėžė, kad, be subsidijų, valstybė privalo skubiai atlikti „Igničio“ galimybių gaminti daugiau vietinės energijos auditą.

„Energetikos ministro 2030 metais siūlomas šviesus apsirūpinimo sava energija rytojus man neįdomus. Protu suvokiamomis kainomis energijos verslui reikia čia ir dabar, o ne rytoj ar poryt“, – piktinosi VMG grupės savininkas.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, šiuo metu iš 4 tūkst. šalies pramonės įmonių 60 proc. elektrą perka rinkos kainomis – vidutiniškai po 30 centų už kilovatvalandę.

„Energija sudaro nuo trijų iki 25 proc. gaminių savikainos, todėl kai ji per mėnesį pabrangsta 3,5 karto, tai jau nebėra smūgis žemiau juostos – tai nokautas, todėl valstybė turėtų imtis precedento neturinčių priemonių, pavyzdžiui, trejiems metams fiksuoti bent jau dalies elektros kainą“, – BFK posėdyje siūlė pramonininkų vadovas.  

Pramonininkų vadovo teigimu, kad įmonės neužsidarytų, kritinė elektros kainos riba verslui turėtų būti 20-25 centai už kilovatvalandę (be PVM). 

Pasak V. Janulevičiaus, valstybė turėtų verslui pasiūlyti bent milijardo eurų lengvatinių paskolų, kad įmonės galėtų įsirengti  nuosavus energijos gamybos šaltinius.

„Saulės elektrinių savikaina yra 8-12 centų už kilovatvalandę, vėjo jėgainių – 6, jūrinio vėjo – 3 centai. Su tokio žalumo ir ekonomikos energijos gamyba mes nušautume jau nebe vieną riebų zuikį: pramonė turėtų nepriklausomus pigius energijos šaltinius, taip pat taptume itin konkurencingi Europos Sąjungoje dėl savo žalumo ir CO₂ pėdsako“, – sakė pramoninkų konfederacijos vadovas.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas pabrėžė, kad mokesčiais valstybę išlaikantis verslas energetinės krizės metu norėtų sulaukti iš jos solidarumo.

„Ši žiema verslui bus išgyvenimo klausimas. Tai, kad mūsų įmonės per ją patirs apie 10 mln. eurų nuostolių – katastrofa, bet ne verslo pabaiga. Norėtųsi, kad valstybė suprastų mūsų padėtį ir solidariai padengtų bent dalį verslo kaštų“, – sakė D. Zubas. 

Maisto pramonės asociacijos pirmininkas, maisto gamybos grupės „Vikondos grupė“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis  teigė, jog valstybei nepadedant Lietuvoje gali pritrūkti maisto, jis drastiškai pabrangtų.

Faktas, kad tą energijos kainų pasiutpolkę privalome stabdyti, kitaip bus atleidimai, nedarbas ir maisto produktų trūkumas parduotuvėse. Kita vertus, matydamas šią situaciją aš bijau, kad pradės kentėti ir maisto kokybė.

„Be abejo, gali taupyti, gali kažkur susispausti, bet žmogus negali nekvėpuoti, nemiegoti ir nevalgyti. Tuo tarpu Lietuvos maisto pramonė susiduria su beprecedentine situacija. Todėl reikia suprasti, kad dėl išaugusių energijos kainų vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu bus prarastas mūsų konkurencingumas, o tai irgi kainuos vietos vartotojams, nes to, ko mes neeksportuosime, tos kainos anksčiau ar vėliau persikels ant vietos vartotojų – bazinis maisto krepšelis augs kartais“, – aiškino asociacijos vadovas.

„Faktas, kad tą energijos kainų pasiutpolkę privalome stabdyti, kitaip bus atleidimai, nedarbas ir maisto produktų trūkumas parduotuvėse. Kita vertus, matydamas šią situaciją aš bijau, kad pradės kentėti ir maisto kokybė“, – pridūrė M. Snarskis.

Valdžiai vengiant pažadų verslui dėl energijos kainų, BFK ragina išgirsti verslininkus

Lietuvos verslui prašant Vyriausybės pagalbos elektros ir dujų kainoms pakilus į rekordines aukštumas ir įmonėms patiriant didelių nuostolių, energetikos viceministrė sako, jog valstybė gali reguliuoti tik mažmenines elektros kainas, tuo metu subsidijuojant elektros gamintojus pinigai atitektų ne tik vietos, bet ir kitų Baltijos šalių gamintojams.

„Valstybė gali reguliuoti kainas tik mažmeninėje rinkoje, tačiau pagrindinę kainos dalį sudaro elektros įsigijimo sąnaudos, kurios yra formuojamos biržose arba tiesioginiais sandoriais tarp atsinaujinančios energetikos gamintojų ir vartotojų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kur buvo aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, teigė Inga Žilienė.

„Kainų reguliavimas reikštų, kad valstybė turėtų subsidijuoti tiekėjus, tuo tarpu žinant, kad Lietuvos elektros rinka priklauso bendrai ES rinkai, o čia prekiauja kitų aplink Baltijos jūrą įsikūrusių šalių gamintojai, dalis Lietuvos subsidijų atitektų jiems. Taigi, valstybė subsidijuotų ne tik vietos gamintojus, bet ir kitas Baltijos šalis“, – pridūrė energetikos viceministrė.

Be to, anot jos, subsidijų klausimą turėtų spręsti Finansų, o ne Energetikos ministerija.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas apgailestavo, kad nepaisant situacijos rimtumo, valstybės institucijos ir toliau kratosi atsakomybės.

„Norėtųsi, kad mes mažiau replikuotume darbdaviams, o juos girdėtume, nes man susidaro įspūdis, kad bandome atsakyti, kodėl negalime kažko padaryti vietoj to, kad mums reikėtų suremti pečius ir paieškoti sprendimų, kaip tai padaryti. Suprantama, kad tai yra sunkiau nei nedaryti nieko“, – posėdyje teigė M. Majauskas.

Komiteto narys Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus kritikavo Vyriausybę, kuri esą vietoje sprendimų ieško biurokratinių kliūčių.

„Verslas tvirtina, jog Lietuvoje turime didžiulę generaciją mazuto ir dyzelio, o tuos generatorius Visagine ar Mažeikiuose mes galime užkurti nors ir rytoj, taip pat žinome elektros kainą, kuri reikalinga, kad verslas išgyventų – 20-25 centai už kilovatvalandę. Tai užkurkime tuos generatorius, duokime tiesioginius sandorius, ne per biržą, kad verslas išgyventų“, – teigė opozicinis parlamentaras.   

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad valstybė privalo pasimokyti iš savo patirties ir energetinės krizės laikotarpiu remti verslą.

„Ekonominių krizių 2009 ir 2020 metų analizė rodo, kad valstybei yra pigiau remti gyventojus ir verslą nei jų neremti, todėl artimiausią žiemą ir pavasarį gyventojams ir mikroįmonėms reikalingos subsidijos, o verslui – labiau likvidumo priemonės bei investicinės paskatos“, – posėdyje teigė Prezidentūros atstovas.

Neeiliniame komiteto posėdyje be stambaus Lietuvos verslo savininkų, svarbiausių pramonės ir prekybos asociacijų, Investuotojų forumo vadovų taip pat dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų atstovai.

Prezidentūra anksčiau ketvirtadienį paragino Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas bei iki kitos savaitės pristatyti konkretų pagalbos planą.