Pasak Lietuvos šeimos verslų asociacijos vadovės Birutės Miškinienės, sprendimas leisti veiklą smulkiam verslui būtų gyvybiškai svarbus.

„Smulkiam, mažam verslui, kuris neturi neperskirstytų pelnų – tai yra maži nedideli versliukai, tai jiems ta pandemija labai pragaištinga, ir kitas dalykas – jeigu yra verslai, kur kontaktas nėra būtinas, tikrai galima pagalvot apie tai, kad jį galima pradėti leisti, bet aišku, kontakto nebuvimas turi būti labai atsakingai įvertintas“, – BNS sakė B. Miškinienė.

„Yra verslų, kuriuos tikrai gali leisti, pavyzdžiui, kepyklos, servisai, prekyba kanceliarinėmis prekėmis – kur nėra kontakto. Nesu tikra dėl grožio paslaugų, čia jau turbūt reikia kentėti ir viskas“, – pridūrė ji.

Vis dėl to B. Miškinienė įžvelgia rizikos, kad atnaujinus veiklą nebus pirkėjų, nes žmonės daugiausia sėdi namuose, todėl verslas gali patirti daugiau išlaidų nei gauti pajamų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad pirmiausia galėtų atsidaryti lauko kavinės.

„Savo sektoriuje labai sveikintume ir matytume lauko terasų atsidarymą. Nuo šeštadienio prasideda labai geri orai, tai aš manyčiau, kad labai atsakingai žiūrint, nesusodinant žmonių vienas prie kito, pirmiausiai turėtų pradėti dirbti lauko terasos, kad nereikėtų eiti į vidų“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

„Jos veiktų atsakingu režimu, galima taip pasakyti“ – pridūrė ji.

Anot E. Šiškauskienės, viešbučių situacija yra sunkesnė, iš pradžių galėtų pradėti veikti kurortai, SPA centrai.

„Be abejonės, viešbučiams yra kita istorija, jei po truputį leistų atsidaryti, galėtų suaktyvėti vietiniai kurortai, kaip Birštonas, Druskininkai, kad vietiniai žmonės tiesiog važiuotų į SPA viešbučius. Bet čia vėlgi, taip labai atsargiai“, – sakė E. Šiškauskienė.

B. Miškinienė sako, kad pandemija privers žmones permąstyti verslo modelius ir pakeis jų įpročius – jau dabar didelė dalis smulkiųjų verslininkų savo veiklą perkelia į internetinę erdvę, prekiauja  elektroninėse platformose ar socialiniuose tinkluose.

„Socialiniuose tinkluose vyksta tulpių pardavimas – tie žmonės, kurie priaugino tulpių ir čia jų sezoninės pajamos, tiesiog tos tulpės atvežamos, pavedimai padaromi internetu, kontakto nėra, jos paliekamos prie durų“, – teigė asociacijos vadovė.

S. Skvernelis trečiadienį sakė, jog galimas veiklos atnaujinimas ir saugumo sąlygos artimiausiu metu bus aptartos su verslo atstovais. Konkrečių verslo šakų jis nedetalizavo, tačiau sakė, kad Vyriausybė pateiks paketą priemonių, kaip atgaivinti nuo karantino nukentėjusį smulkųjį verslą.

Nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną uždarytos visos ne maisto parduotuvės, restoranai, kavinės ir barai, kirpyklos, grožio salonai, taip pat poilsio ir kultūros, ugdymo įstaigos.