Verslo kasdienybė – kaip elektros kėdėje

Sumaištis dėl įkainių

Neramiais laikais bent kiek stabilesnio pagrindo po kojomis ieškantys verslininkai apie patikimą atramą gali tik pasvajoti. Vyriausybė skelbia parengusi pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame, kaip pabrėžiama, daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šokui amortizuoti.

Tačiau „Kauno dienos“ kalbinti įmonių vadovai atkreipia dėmesį į dviprasmišką situaciją: nors paramos pakete kalbama apie elektros kainų amortizavimą, būtent elektros ir jos persiuntimo įkainiai kelia bene daugiausia sumaišties.

Iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus.

Pašnekovų tvirtinimu, taip yra dėl to, kad, nepaisant kalbų apie elektros rinkos liberalizavimą, bendrovė „Ignitis“ tebelieka absoliuti monopolistė, su kuria nepasiderėsi.

Paaiškinimų nesulaukė

Apie tai kalbėjęs bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas Linas Grikšas sakė, kad energetikų elgesys jaukia gamybos planus.

Neseniai bendrovei buvo atsiųstos naujos elektros persiuntimo sąskaitos, kurios bendroje sąskaitų už elektrą sumoje sudaro palyginti nedidelę dalį. Daug elektros sunaudojančiai „Krekenavos agrofirmai“ ta santykinai nedidelė bendros elektros kainos dedamoji per mėnesį pareikalavo papildomų 13 tūkst. eurų išlaidų.

„Kodėl padidinta elektros persiuntimo kaina, nei „Ignis“, nei ESO nesivargino paaiškinti. Paprasčiausiai gauni raštą prieš mėnesį ar kiek anksčiau, kad bus pakelta, ir yra pakeliama. Tokių dovanėlių sulaukia visos gamybos įmonės. Neatmestina, kad netrukus vėl gausime raštus apie padidėjusias persiuntimo kainas. Toliau mokėsime, nes neturime kitos alternatyvos – nėra pasirinkimo galimybės, nepaisant vykdyto vadinamojo elektros rinkos liberalizavimo. Tiesa yra ta, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją“, – apgailestavo L.Grikšas.

Padariniai: bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas apgailestavo, kad energetikų sprendimai neretai jaukia gamybos planus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Vienašališkai, be derybų

Anot bedrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovo, verslui egzistencinių iššūkių laikotarpiu alternatyva elektros rinkoje yra labai svarbi.

„Tačiau su jais dėl kainos nepasiderėsi. Turėtų būti reguliavimo priemonių, eliminuojančių vienašališkų, tik sau palankių sprendimų galimybes. Sprendimai turi būti aiškiai pagrindžiami, o ne atsirandantys plaukiant ant bendros visko branginimo bangos“, – apie verslą neraminančias tendencijas pasakojo bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas.

Jis sakė jau girdėjęs kalbų, kad kitų metų pradžioje verslas vėl sulauks rašto apie elektros energijos persiuntimo paslaugos pabranginimą.

„Tokios kalbos sklando, ir negali jų atmesti, nes apie energijos tiekėjų planus verslininkai neinformuojami. Trumpai tariant, nėra viešos ir skaidrios komunikacijos“, – sakė bendrovės vadovas.

Neturi iliuzijų

Bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ vadovas D.Dundulis, paklaustas, ar mato požymių, kad Vyriausybės paskelbtas paramos paketas jau būtų įdarbintas, sakė pažadus apie pagalbą priimantis skeptiškai ir tokio požiūrio laikosi remdamasis ilgamete patirtimi.

„Norfos mažmena“ ir „Rivona“ elektros brangimo piko metu per mėnesį vien už elektrą sumokėjo beveik 5 mln. eurų – be PVM ir be elektros skirstymo dedamosios.

„Gal aš ko nors nesuprantu, bet iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus. Dėl Vyriausybės pagalbos verslui daug kartų esu sakęs, kad dirbu nuo 1993 m., mūsų dvi įmonės „Norfa“ ir „Rivona“ pagalbą yra gavusios tik vieną kartą – apie 30 tūkst. Niekados daugiau gyvenime nesame gavę, išskyrus tai, kad mokesčių esame sumokėję šimtais milijonų. Visada sakiau verslininkams ir toliau, remdamasis savo patirtimi, sakysiu, kad gelbėtis reikia patiems. Vyriausybė neišgelbės. Mes gelbėjame Vyriausybę, o ne ji mus, nes mes nešame jiems pinigus, o ne jie mums“, – pabrėžė D.Dundulis.

Anekdotinė situacija

Pašnekovas prisipažino nepasitikintis dotacijomis, nes jų skirstymas visada subjektyvus.

„Neseniai per radiją girdėjau, kad Vyriausybė ras pinigų kažkokiai verslui skirtai paramai arba netgi jau rado. Man tai skamba anekdotiškai. Pinigų yra arba nėra. Jei kažkur eini ieškoti pinigų, tai nevaldai situacijos. Jei pas mane ateitų darbuotojas ir paprašytų padidinti atlyginimą, o aš pasakyčiau, kad einu paieškoti pinigų, gal pavyks rasti, tai atrodytų visiškai absurdiškai. Jei verslas suneš pinigų, tai Vyriausybė ras, o jei nesuneš, nors ir labai ieškos, neras nieko“, – ironizavo D.Dundulis.

Pasak jo, ypač sunku bus rasti, jei dėl elektros kainų padaugės bankrotų. „Šnekėsiu tik apie „Norfą“. Rugpjūtį už elektrą sumokėjome 3,393 mln. eurų. Ir kaip tik žiūrėjau: už rugsėjį jau turime 1 mln. 978 tūkst eurų sąskaitą kartu su paskirstymu. Kaina mažėja, tad galima sakyti, kad tendencijos teigiamos. Tačiau taip sakyti galime tik santykinai, nes, palyginti su praėjusiais metais, matome, kad tada už rugpjūtį mokėjome 830 tūkst. eurų“, – sakė D.Dundulis.

Jis pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje mažėjanti elektros kaina neatrodo optimistiškai bendrame ES kontekste. „Spalio 20 d. 1 kWh kaina Lietuvoje – 23 ct, Belgijoje, kuri, kaip žinome, yra didelių kainų šalis, – 12 ct, Vokietijoje ir Prancūzijoje – 14 ct, Olandijoje – 12,5 ct, Švedijoje – 5 ct. Mes labai džiaugiamės, kad kainos Lietuvoje, kaip tikinama, dabar santykinai mažos, bet Vakarų Europoje elektra beveik perpus pigesnė. Ar čia yra rinkos liberalizavimo pasekmė? Mane tikrai siutina, kai išgirstu prekybininkams adresuojamus priekaištus, kad keliamos maisto produktų kainos“, – sakė D.Dundulis ir pabrėžė, kad pagrindinė maisto produktų kainų didėjimo priežastis – gamybos kaštus didinančios elektros kainos.

Nebekreipia dėmesio

Kaip ir „Norfos mažmena“ vadovas, D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad iš elektros tiekėjų nesulaukia paaiškinimų, kodėl staiga buvo padidinta elektros paskirstymo dedamoji.

Neaišku: D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Padidinimą tiesiog priimame kaip neišvengiamybę ir į tai nebesigiliname“, – numojo ranka verslininkas.

D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. „Girdėjau tuos pasakojimus apie elektros rinkos liberalizavimą ir, atvirai pasakius, niekaip neatsistebiu. „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos, ir ši bendrovė yra nereguliuojama įmonė, absoliuti monopolistė. Taip neturėtų būti – juk yra Konkurencijos įstatymas, kuris turėtų neleisti įgauti monopolinių galių“, – pabrėžė D.Dundulis.

Pakeitė dedamąsias

Bendrovės „Ignitis“ atstovas Artūras Katlerius, komentuodamas situaciją dėl elektros energijos paskirstymo tarifų padidėjimo, aiškino, kad viena iš priežasčių – pakeista dedamoji.

Tiesa, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją.

„Komerciniai vartotojai, atsiskaitydami už persiuntimo paslaugas, iš esmės mokėdami už persiuntimo paslaugą, atsiskaito už dviejų tinklų operatorių (t. y. perdavimo tinklo LITGRID ir skirstomojo tinklo ESO) paslaugas. Kadangi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista perdavimo sistemos operatoriaus viena iš kainos dedamųjų dalių (t. y. „papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos“ kaina), atitinkamai padidėjo ir galutinė persiuntimo paslaugos (t. y. suminė abiejų tinklų operatorių) kaina. Į 2022 m. papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos (iki 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Elektros energetikos įstatymo pakeitimų – sisteminių paslaugų kaina) buvo papildomai įtrauktos AB „Ignitis gamyba“ su papildomo dujų kiekio, reikalingo elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo sisteminei paslaugai užtikrinti, įsigijimu susijusios sąnaudos“, – dėstoma redakcijai atsiųstame bendrovės „Ignitis“ paaiškinime.

Monopolistė: nors kalbama apie elektros rinkos liberalizavimą, „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos ir yra nereguliuojama įmonė. (I. Gelūno / BNS nuotr.)

Planuose – sustiprėjimas

Paprašyta informuoti, kaip yra įdarbintas Vyriausybės paskelbtas pagalbos paketas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) atsiuntė paaiškinimą:

„Siekdama pagelbėti šalies verslui išaugus energijos kainoms, Vyriausybė parengė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šoko amortizavimui, galimybei atidėti mokesčius, paskoloms išlaikyti likvidumui, taip pat investuoti į atsinaujinančiąją energiją. Už šias tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu suplanuotas pagalbos priemones yra atsakingos kelios valstybės institucijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi priemonę, kuri buvo suderinta su Europos Komisija, – investicinės ir apyvartinės paskolos pagal karo komunikatą, kurioms numatyta 50 mln. eurų. Verslas jau teikia paraiškas, jau gauta paraiškų už 8,8 mln. eurų, paraiškas vertina „Invega“. Tikimasi, kad tai leis verslui sušvelninti susidariusią sudėtingą situaciją dėl pakilusių energijos kainų.

Krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali kreiptis ir dėl garantijų apyvartinėms ir investicinėms paskoloms ir finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Pagal šią priemonę galima suteikti garantijų už 120 mln. eurų. Šiuo metu jau gauta paraiškų už 4,6 mln. eurų, vyksta paraiškų vertinimas.

Be to, „Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų ir garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Šiuo metu ruošiama subsidijų energijai imlioms įmonėms priemonė, kuriai numatyta apie 30 mln. eurų. Priemonę įgyvendins ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Šiuo metu yra rengiamos priemonės sąlygos, rengiamasi jas derinti su socialiniais partneriais ir kitomis valstybės institucijomis. Planuojama, kad lėšos verslus galėtų pasiekti iki metų pabaigos, bet tai priklausys ir nuo Europos Komisijos sprendimo, ji derina valstybės pagalbos verslui priemones.

Pažadai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija vardija žadamos paramos skaičius ir tikina, kad investicinės paramos priemonės duos ilgalaikį rezultatą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į su sunkumais susiduriančius sektorius, nusprendė pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 m. II ketvirčio pabaigos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių ir atlikėjų paslaugoms. Apgyvendinimo paslaugoms lengvatinį 9 proc. PVM nuspręsta pratęsti neribotam laikui. Šie siūlymai pateikti svarstyti Seimui.

Be jau egzistuojančių ir netrukus pasileisiančių pagalbos priemonių, svarbu galvoti ir apie tai, kaip sustiprėsime. Todėl ministerija ragina verslą aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurios duos ilgalaikį rezultatą, – iki 2023 m. pabaigos ekonomikai stiprinti yra suplanuota beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Jau startavo pirmieji kvietimai – pramonės įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, gali kreiptis dėl finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti, taip pat saulės ir vėjo jėgainėms įsigyti ir įsirengti. Paskelbtų kvietimų vertė – 40 mln. eurų.

Žaliajai ekonomikai skatinti iki 2023 m. pabaigos suplanuota paskelbti dar devynis kvietimus už daugiau kaip 228 mln. eurų. Tai ilgalaikės investicijos, kurios padės įveikti ir pastarųjų mėnesių iššūkius, nes verslas gaus paramą persitvarkyti ir sumažinti savo išlaidas energetikai, mažiau teršti aplinką.“