Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) parengtame ir šiuo metu Seimui svarstyti pateiktame dokumente – „Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ – daug dėmesio skiriama narkotikų ir alkoholio žalos mažinimui, tačiau pasigendama įsigilinimo į tabako žalos mažinimo strategiją.

„Narkotikų sukeliamos žalos mažinimui šioje darbotvarkėje yra skirtas ištisas skyrius, o tabako žalos mažinimas yra paminėtas tik dokumento pavadinime. Tai rodo elementarų valstybės institucijų toliaregiškumo trūkumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

Alkoholio ir tabako vartojimas – milijardinė žala valstybei

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praėjusių metų Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje su elgsena susiję rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, žmonėms daro didesnį poveikį negu vidutiniškai ES. Be to, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė – viena trumpiausių ES.

Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių.

Tabako vartojimas, įskaitant pasyvų rūkymą̨, yra maždaug 14 proc. visų mirčių̨ (daugiau kaip 5 300 mirčių̨) priežastis. Apie 6 proc. mirčių̨ 2021-aisiais buvo siejama su alkoholio vartojimu, o 4 proc. – su mažu fiziniu aktyvumu.

„Verslui jau dabar trūksta darbuotojų ir statistika nieko gero nežada. Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Dėl rūkymo sukeliamos žalos nukenčia ir darbuotojų produktyvumas, kas svarbu tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Jau nekalbant apie tai, kad alkoholio sukeliamos problemos vis dar vangiai sprendžiamos“, – svaigalų ir tabako žalą akcentuoja I. Rizgelė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad rūkymo finansinė našta valstybei siekia šimtus milijonų eurų ir potencialiai tik auga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantė Vaida Liutkutė-Gumarov apskaičiavo, kad dėl rūkymo Lietuva vien 2013 metais neteko beveik milijardo eurų. Nors vėlesnių tyrimų šia tema Lietuvoje nėra daug, akivaizdu, kad rūkančiųjų skaičiui drastiškai nemažėjant, o kainoms augant, žala valstybei dabar jau gali būti kur kas didesnė. 

Bendrai pasaulyje nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų kasmet miršta nuo 7 iki 8 mln. žmonių. Iš jų daugiau nei milijonas – dėl pasyvaus rūkymo sukeltų sveikatos problemų. Tai pasaulio ekonomikoms atneša daugiau nei 2 trilijonus eurų žalos.

Į verslo patarimus neatsižvelgta

Nors įprastai strateginių dokumentų derinimo praktikai būdingos konsultacijos su visais socialiniais partneriais, kurių veiklą pakeis tokie dokumentai, projekto rengėjai šiuo atveju verslo atstovus išklausė tik dėl akių ir kai tas išklausymas jau nieko nebelėmė.

I. Rizgelė teigia, kad LVK siūlė atsižvelgti į kitų pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų ir į dienotvarkę įtraukti tabako žalos mažinimo dėmenį.

„Suprantame, kad rūkymas kaip reiškinys neišnyks. Mesti rūkyti pasaulyje pavyksta tik 5–7 proc. bandžiusių, tad turime ieškoti kitų sprendimų, kaip pagerinti darbuotojų sveikatą“, – sako I. Rizgelė.

LVK pasiūlymuose buvo raginimas į lietuvišką žalos mažinimo dienotvarkę įtraukti esminius žalos mažinimo koncepcijos, integruotos į įvairius PSO, Europos Parlamento dokumentus, punktus. Jie paremti požiūriu, kad politikos priemonės turėtų skatinti rūkančiuosius, kurie nemeta, pereiti prie mažiau žalingų nikotino vartojimo būdų, paremtų moksliniais tyrimais.

„Darbotvarkė yra strateginis dokumentas, brėšiantis gaires priklausomybių prevencijos ir žalos mažinimo srityje net trylika metų, tačiau tenka konstatuoti, kad pagal dabartinę jos versiją bent jau tabako srityje artimiausius metus vadovausimės atgyvenusiu požiūriu“, – teigia I. Rizgelė.