- Paulius Viluckas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už praėjusią savaitę bandomuoju režimu veikti pradėjusios Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, sako Lietuvos elektros rinkos reguliuotojo vadovė.
Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.
I. Žilienė sako, kad Lietuvai nutraukus prekybą baltarusiška elektra, dalis Astrave pagamintos elektros Lietuvoje jau buvo paversta pinigais, tik neaišku, kiek tiksliai.
„Šiai dienai, kadangi nėra nei sertifikatų sistemos, kur būtų galima įsitikinti, kokia yra ta elektros energija, tai realiai, taip – jau šiai dienai vartotojai kažkuria dalimi sumokėjo už Baltarusijoje pagamintą elektrą“, – BNS penktadienį sakė I. Žilienė.
Anot jos, Baltarusijoje pagaminta elektra, kuri į Lietuvą fiziškai teka dėl rinkos deficito, faktiškai yra suprekiaujama biržoje Latvijoje.
„Visa elektra atiteka per Baltarusijos-Lietuvos jungtį ir gaunasi, kad fiziškai elektra pateko iš Baltarusijos, iš Rusijos nepateko, ir tas fizinis elektros energijos srautas ir yra suprekiaujamas Latvijoje. Elektros energija, kuri pateko iš Baltarusija, yra paverčiama tikrais pinigais, už kuriuos sumoka Lietuvos vartotojai“, – aiškino VERT pirmininkė.
Jos teigimu, faktiniai duomenys rodo, kad Latvija ir Estija po Astravo AE paleidimo dalį iš Rusijos importuotos elektros eksportavo atgal į Rusiją, nes joms jos nereikia.
Todėl, pasak VERT pirmininkės, pralaidumus prekybai iš Rusijos į Latviją ir Estiją, kur didžiąją dalį elektros poreikio užtikrina vietinė gamyba, reikia išduoti tik tokiai apimčiai, kiek jos reikia suvartoti Latvijai ir Estijai. Tokiu pat principu dabar prekiaujama tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities.
„Jeigu fizinis srautas eina per Latvijos, Estijos, Rusijos jungtis į Latviją ir Estiją, tai tokiam fiziniam srautui reikia išduoti pralaidumus prekybai. Tiek, kiek iš Rusijos atiteka elektros energijos į Latviją ir Estiją“, – pabrėžė I. Žilienė.
Be to, I. Žilienės teigimu, VERT netenkina trišalėje metodikoje numatytas 0,62 koeficientas, ribojantis importą iš Rusijos – jis yra per didelis, o VERT siūlo tokio koeficiento nenustatyti apskritai.
Pasak „Litgrid“, taikant koeficientą 2021 metais per Latviją būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o jo netaikant – 6,6 mlrd. kWh.
„Jis (0,62 koeficientas – BNS) yra per didelis. Mes nesiūlome nustatyti kito koeficiento, mes siūlome skaičiuoti kitu principu – išduoti tokius pralaidumus, kiek fiziškai elektros energijos ir patektų į Latviją ir Estiją per jungtis su Rusija. Toks pat principas taikomas prekybai su Karaliaučiaus sritimi“, – tvirtino I. Žilienė.
VERT pirmininkė pažymi, kad sumažinus prekybą su Rusija, elektros deficitą Lietuvai galima užsitikrinti per kitus šaltinius – Karaliaučiaus sritį, „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis ar didinti vietinę generaciją.
Pasak jos, nors Latvijos ir Estijos reguliuotojai jau yra patvirtinę naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką ir laiko ją galiojančia, VERT šiuo metu nemato galimybės metodikos patvirtinti.
„Mes nematome jokių galimybių jos tvirtinti, nes nėra išpildyta nė viena sąlyga – nei pralaidumai sumažinti, nei yra numatytas Lietuvos infrastruktūros eliminavimas, skaičiuojat pralaidumus prekybai su Rusija, nei sukurta sertifikatų sistema“ – teigė I. Žilienė.
Jos teigimu, dabartiniai perdavimo sistemų operatorių pateikti elektros sertifikatų projektai buvo neišbaigti.
„Mes tą pačią poziciją komunikuosime ir latviams bei estams ir iš tiesų šita patikima sertifikatų sistema ir jos principai turėtų atgulti į įstatymus Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Be įstatymų sukurti tokios sertifikatų sistemos neįmanoma“, – sakė VERT vadovė.
Anot jos, dėl naujos metodikos Baltijos šalys turi susitarti iki Astravo AE komercinio paleidimo, kuomet elektrinė veiks visa 1200 megavtų galia.
Lapkričio 3 dieną į sistemą įjungus Astravo AE, Lietuva iš karto nutraukė prekybą elektra su Baltarusija, nors abi šalis jungiančios linijos ir toliau perduoda fizinius elektros srautus. Latvija lapkričio 5-ąją pradėjo prekiauti su Rusija.
Penktadienį dėl metodikos dar vyksta konsultacijos su Europos Komisija, o Užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad derybos dėl Astravo elektros boikoto su Latvija tęsiasi toliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...