Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.

I. Žilienė sako, kad Lietuvai nutraukus prekybą baltarusiška elektra, dalis Astrave pagamintos elektros Lietuvoje jau buvo paversta pinigais, tik neaišku, kiek tiksliai.

„Šiai dienai, kadangi nėra nei sertifikatų sistemos, kur būtų galima įsitikinti, kokia yra ta elektros energija, tai realiai, taip – jau šiai dienai vartotojai kažkuria dalimi sumokėjo už Baltarusijoje pagamintą elektrą“, – BNS penktadienį sakė I. Žilienė.

Anot jos, Baltarusijoje pagaminta elektra, kuri į Lietuvą fiziškai teka dėl rinkos deficito, faktiškai yra suprekiaujama biržoje Latvijoje.

„Visa elektra atiteka per Baltarusijos-Lietuvos jungtį ir gaunasi, kad fiziškai elektra pateko iš Baltarusijos, iš Rusijos nepateko, ir tas fizinis elektros energijos srautas ir yra suprekiaujamas Latvijoje. Elektros energija, kuri pateko iš Baltarusija, yra paverčiama tikrais pinigais, už kuriuos sumoka Lietuvos vartotojai“, – aiškino VERT pirmininkė.

Jos teigimu, faktiniai duomenys rodo, kad Latvija ir Estija po Astravo AE paleidimo dalį iš Rusijos importuotos elektros eksportavo atgal į Rusiją, nes joms jos nereikia. 

Todėl, pasak VERT pirmininkės, pralaidumus prekybai iš Rusijos į Latviją ir Estiją, kur didžiąją dalį elektros poreikio užtikrina vietinė gamyba, reikia išduoti tik tokiai apimčiai, kiek jos reikia suvartoti Latvijai ir Estijai. Tokiu pat principu dabar prekiaujama tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities.

„Jeigu fizinis srautas eina per Latvijos, Estijos, Rusijos jungtis į Latviją ir Estiją, tai tokiam fiziniam srautui reikia išduoti pralaidumus prekybai. Tiek, kiek iš Rusijos atiteka elektros energijos į Latviją ir Estiją“, – pabrėžė I. Žilienė.

Be to, I. Žilienės teigimu, VERT netenkina trišalėje metodikoje numatytas 0,62 koeficientas, ribojantis importą iš Rusijos – jis yra per didelis, o VERT siūlo tokio koeficiento nenustatyti apskritai.

Pasak „Litgrid“, taikant koeficientą 2021 metais per Latviją būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o jo netaikant – 6,6 mlrd. kWh.

„Jis (0,62 koeficientas – BNS) yra per didelis. Mes nesiūlome nustatyti kito koeficiento, mes siūlome skaičiuoti kitu principu – išduoti tokius pralaidumus, kiek fiziškai elektros energijos ir patektų į Latviją ir Estiją per jungtis su Rusija. Toks pat principas taikomas prekybai su Karaliaučiaus sritimi“, – tvirtino I. Žilienė.

VERT pirmininkė pažymi, kad sumažinus prekybą su Rusija, elektros deficitą Lietuvai galima užsitikrinti per kitus šaltinius – Karaliaučiaus sritį, „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis ar didinti vietinę generaciją.

Pasak jos, nors Latvijos ir Estijos reguliuotojai jau yra patvirtinę naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką ir laiko ją galiojančia, VERT šiuo metu nemato galimybės metodikos patvirtinti.

„Mes nematome jokių galimybių jos tvirtinti, nes nėra išpildyta nė viena sąlyga – nei pralaidumai sumažinti, nei yra numatytas Lietuvos infrastruktūros eliminavimas, skaičiuojat pralaidumus prekybai su Rusija, nei sukurta sertifikatų sistema“ – teigė I. Žilienė.

Jos teigimu, dabartiniai perdavimo sistemų operatorių pateikti elektros sertifikatų projektai buvo neišbaigti.

„Mes tą pačią poziciją komunikuosime ir latviams bei estams ir iš tiesų šita patikima sertifikatų sistema ir jos principai turėtų atgulti į įstatymus Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Be įstatymų sukurti tokios sertifikatų sistemos neįmanoma“, – sakė VERT vadovė.

Anot jos, dėl naujos metodikos Baltijos šalys turi susitarti iki Astravo AE komercinio paleidimo, kuomet elektrinė veiks visa 1200 megavtų galia.

Lapkričio 3 dieną į sistemą įjungus Astravo AE, Lietuva iš karto nutraukė prekybą elektra su Baltarusija, nors abi šalis jungiančios linijos ir toliau perduoda fizinius elektros srautus. Latvija lapkričio 5-ąją pradėjo prekiauti su Rusija.

Penktadienį dėl metodikos dar vyksta konsultacijos su Europos Komisija, o Užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad derybos dėl Astravo elektros boikoto su Latvija tęsiasi toliau.