Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, tokia teorinė galimybė yra, tačiau užkratas galėjo patekti ir iš Ukrainos, Rusijos ar kitų šalių.

„Man keista šiek tiek girdėti, kad visas klausimas suverčiamas Baltijos valstybėms“, – BNS sakė V. Paulauskas.

Belgijos televizija RTBF sekmadienį pranešė, kad šalies institucijos tiria dvi pagrindines viruso patekimo į šalį versijas – jis galėjo patekti su maisto atliekomis, kurias išmeta Baltijos šalių vilkikų vairuotojai, arba jį atvežė iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai.

„Hipotezė tikėtina, kad vairuotojai su namuose gamintu maistu galimai gali pervežti užkratą į kitas valstybes. Bet tai gali būti ir iš Ukrainos, Rusijos, gali būti ir kitų paveiktų šalių, kodėl iš Baltijos? Ukrainiečiai ir Rusijos vairuotojai taip pat važinėja ir gali atvežti“,– teigė V. Paulauskas.

„Kariai, reikia tikėtis, kažkokio maisto ūkiuose nepirko, nes ten yra organizuojamas maitinimas, todėl tai ganėtinai mažai tikėtina“,– pridūrė jis.

V. Paulausko teigimu, išvadas galima daryti, tik atlikus detalius mokslinius tyrimus.

Šiemet Lietuvoje patvirtintas 1257 šernų AKM atvejai, o naminių kiaulių ūkiuose nustatyta 50 židinių.

AKM užkrėstų vietų Europoje daugiausiai užfiksuota Lenkijoje – 1,96 tūkst., Latvijoje – 559, Estijoje – 198, Rumunijoje – 60, Vengrijoje – 35.

Pasak V. Paulausko, siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui, tarnyba papildomų veiksmų imtis neketina, tačiau yra patikrinusi visus Lietuvos ūkius, kuriuose laikomos kiaulės, įspėjusi ūkininkus, o visos Lietuvoje kritusios kiaulės ir šernai tiriami laboratorijoje. Taip pat prevenciškai perspėjami ir mėsos nesivežti skatinami į Lietuvą įvažiuojantys vairuotojai, oro uostų keleiviai.