Prognozuojama, kad netolimoje ateityje lietuviškų transporto įmonių koncentracija gali didėti Latvijoje, pradėjus drąsiau verslui žengti į šias rinkas, kur sąlygos mūsų sektoriui – palankesnės. Šioje šalyje nėra kvotų sistemos įdarbinant vilkikų vairuotojus, kurių trūksta visame pasaulyje. Taip pat nėra ir koeficiento sistemos, koks taikomas pas mus apskaičiuojant lietuviškus atlyginimus, apmokestinant dienpinigius.

Ekspertų vertinimu, tai gali tapti išsigelbėjimu smulkiesiems ir mažiesiems rinkos dalyviams, kurie patiria didžiausius sunkumus ir kurie sudaro net 90 proc. transporto sektoriaus Lietuvoje.

Tokio aktyvumo dar nebuvę. Mano, kaip tarpininko, telefonas nuolat kaista nuo skambučių ir įvairių užklausų.

"Yra Lenkijos patrauklumo kriterijai, kurie sunkiai nurungiami – tai geografinis artumas Vakarų Europai, todėl mūsų šalis turi pasistengti papildomais argumentais įveikti šiuos nepatogumus. Dar svarbiau, kad yra kriterijai, kuriuos galime reguliuoti – tai darbo jėgos iš trečiųjų šalių įdarbinimo greitis ir paprastumas. Lenkijoje jis labai aukštas, lenkai nepabijojo įdarbinti net daugiau nei milijono ukrainiečių. Tuo pat metu Lenkijoje ir Latvijoje yra patrauklesnė reinvestuoto pelno apmokestinimo aplinka, kuri skatina auginti įmones", – naujienų agentūrai ELTA komentavo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Bendrovės "Savesta Consulting", kuri padeda vežėjams įsikurti Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiais metais Lenkijoje kuriasi rekordinis transporto įmonių skaičius – beveik 500.

"Tokio aktyvumo dar nėra buvę. Mano, kaip tarpininko, telefonas nuolat kaista nuo skambučių ir įvairių užklausų. Žinoma, sprendimai veiklas tęsti svetur nepriimami per dieną, verslas atsakingai vertina visas galimybes ir ruošiasi. Lenkijoje lietuviškos įmonės pradėjo kurtis prieš kelerius metus, tačiau šie metai – išskirtiniai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje buvo 90 įmonių, o dabar – beveik 500, kurios kuriasi Lenkijoje", – sako I.Volbikas. Anot Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, vilkikų vairuotojų krizę Europoje gilina augantis transporto paslaugų poreikis, kurio negali kompensuoti menkas naujų vairuotojų atėjimo į darbo rinką aktyvumas.

"Profesionalių vairuotojų trūkumo krizė turi įtakos visai valstybės ekonomikai, kadangi apima tiekimo grandines, pramoninę gamybą, prekybą ir prekių aprūpinimą galutiniams vartotojams. Todėl tai nėra vien tik transporto ir logistikos verslo problema. Šį klausimą valstybė ir verslas turi spręsti bendrai", – aiškino P.Drižas.

Jo teigimu, prioritetine ekonominės politikos kryptimi turi tapti migracijos ir įdarbinimo procedūrų supaprastinimas, pritraukiant vairuotojus iš kitų šalių. Tam reikia reformuoti imigracijos politiką, įtraukiant atsakingas valstybės institucijas.

"Didelė dalis didžiųjų vežėjų yra įsteigę vairuotojų mokymų centrus, akademijas, investavę į kokybišką mokymo infrastruktūrą. "Atvykusiems naujokams suteikiamas kelių savaičių adaptacijos laikotarpis, per kurį vairuotojai supažindinami su darbu įmonėje, vykdomi kompetencijos kėlimo mokymai, suteikiamas nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas", – tikino P.Drižas.