„Planuojame vasaros pabaigoje rudens pradžioj turėti išsamų vaizdą, analizę, kas su rinka vyksta ir tada pasirinkti kažkokias kryptis, ar toliau judame užprogramuota kryptimi, kad CO2 dedamoji toliau didinama, ar kažką koreguojame“, – LRT radijui antradienį sakė viceministras.

„Kol kas pilno vaizdo nematome, yra anksti, daug labai paremta emocijomis“, – pridūrė jis.

K. Vaitiekūno teigimu, kol kas labiausiai neramina tai, kad jei Lietuva ir toliau didintų akcizą dyzelinui, joje vienintelėje dyzelino akcizas būtų didesnis nei benzino.

Pasak viceministro, šiemet pajamų surinkimas iš dyzelino akcizo buvo šiek tiek didesnis nei prieš metus, tačiau krito dyzelinio kuro pardavimai labiau nei planuota. Vien balandį, viceministro duomenimis, jie mažėjo apie 10 procentų.

„Matant, kad dyzelino pardavimai sumažėjo šiek tiek daugiau nei planuota, yra įkurta vyriausybinė darbo grupė, kuri peržiūri dyzelino politiką, bet iš tikrųjų tai ganėtinai ankstyvi duomenys, yra dar tik pilni keli mėnesiai, kuriuos galime analizuoti“, – sakė viceministras.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didinant degalų akcizus, gyventojai skatinami degalus pirkti Lenkijoje.

„Darosi vaizdas, kad buvę arba esantys Lietuvos politikai nori skatinti kaimynų ekonomiką. (...) Lenkijai tikrai yra pliusas iš šitų sprendimų. Pasikeitus naftos kainai, degalai brangs ir tada tie skirtumai pasidarys didesni“, – LRT radijui sakė D. Dundulis.

„Jei akcizų nebūtų pakėlę, kalbu apie dyzeliną, galiu pasakyti, kadangi kiekiai būtų išaugę, akcizų būtų surinkę daugiau, o šiuo metu mes neparduodame dyzelino, gadiname su sunkvežimiais kelius, gadiname orą, CO2 išmetame, viską susirenkam, bet akcizo nesurenkame. Kvailiau nesugalvosi, kokie sprendimai buvo padaryti“, – kalbėjo jis.

Viceministro teigimu, dyzelino kainos skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo metu siekia apie 4–7 centus.

„Skirtumas sumažėjo atšilus orams ir tai suponuoja prielaidą, kad kaina galbūt skiriasi daugiau tarp mūsų ir lenkų šaltuoju metų laiku, gal dėl to, kad pas mus prekiaujama aukštesnės neužšalimo klasės dyzelinu“, – teigė jis.

Anglies dioksido (CO2) dedamoji iškastiniam kurui taikoma nuo šių metų. Dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Pernai priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be PVM).