„Apie pusantro tūkstančio dabar yra tokių šeimų, daugiau negu trečdalis, apie 40 proc. tų šeimų, kurios laukia eilėje būtent žiedinėse savivaldybėse, aplink didžiuosius miestus – Klaipėda, Kaunas, Vilnius“, – trečiadienį LRT radijui sakė Martynas Šiurkus.

M. Šiurkus vėliau BNS teigė negalintis pasakyti, kokia dalis laukiančių eilėje šeimų nuo kitų metų nebegalės gauti paramos būstui prašomoje savivaldybėje.

„Negaliu dabar atsakyti, reikėtų pasianalizuoti, pasižiūrėti“, – BNS sakė jis.

Pagal naują tvarką parama būstui nebus teikiama savivaldybėse, kur gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – 60 tūkst. Būstą su parama bus galima įsigyti tik tuomet, jei jo vertė neviršys vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės.

Anot M. Šiurkaus, buvusi tvarka neskatino jaunų šeimų kurtis mažesnėse savivaldybėse. Be to, pasak jo, savivaldybės pačios gali prisitraukti jaunų šeimų ir be valstybės paramos.

Galiu prognozuoti, kad tiek, kiek jaunų šeimų gavo paramą mūsų savivaldybėje, tai dabar iš jų galės pretenduoti galbūt penktadalis.

„Ką mes pamatėm – iš Šilutės žmonės keliasi gyventi į Klaipėdos rajoną, iš Visagino keliasi gyventi į Vilniaus rajoną, na, ir tada klausimas, ar 7 kilometrai nuo Klaipėdos centro yra regionas, ar ne regionas“, – sakė viceministras.

„Savivaldybėms niekas nedraudžia ir dalis savivaldybių jau buvo sukūrusios tokias priemones be paramos (valstybės – BNS), kuomet stengiasi pasikviesti jiems trūkstamus specialistus ar jaunas šeimas, kvalifikuotos darbo jėgos“, – pabrėžė M. Šiurkus.

Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, jog paramos rezultatai bus matomi tik po kelerių metų.

„Rezultatus mes pamatysime ir jeigu kalbant apie demografinę problemą – vaikus gimstančius – pamatysim po keleto metų. (...) Galiu prognozuoti, kad tiek, kiek jaunų šeimų gavo paramą mūsų savivaldybėje, tai dabar iš jų galės pretenduoti galbūt penktadalis“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis.

„Nežinau, tai yra kompromisas, bet tai labai stipriai apriboja. (...) Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat yra laikoma kaimiška teritorija ir mums bus sunku paaiškinti jaunoms šeimoms, kodėl jos, norėdamos įsigyti būstą arčiau darbo vietos, arčiau socialinės ir kultūrinės infrastruktūros, nebegalės pretenduoti į tą paramą“, – teigė B. Markauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad savivaldybės neturi galimybių finansuoti jaunų šeimų kūrimosi iš savo lėšų.

„Dabar panašu, kad savivaldybė už viską bus atsakinga, viską turės finansuoti – ir gynybinius dalykus, ir praktiškai švietimo politiką, ir sveikatos – viską savivaldybės turi daryti ir dar sakoma, kad savivaldybės turi daug pinigų, šiek tiek jau nebeteisinga darosi savivaldybės atžvilgiu, ir būstą dar finansuoti“, – sakė B. Markauskas.

Vis dėlto jis pripažino, kad buvusia tvarka buvo piktnaudžiaujama.

Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, pagal naują tvarką paskolos būstui įsigyti suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų – kaip ir iki šiol. Įsigyjamo būsto maksimali vertė negalės viršyti 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama.

10 proc. subsidija bus skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – trims ar daugiau vaikų, o gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas. 

Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.