- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai.
„Įstatymo pakeitimu mes atliekame teisinius namų darbus ir Seimo pritarimas šio įstatymo projektui būtų taip pat ženklas Latvijai ir Estijai, kurios šiuo metu nerodo ypatingo ryžto sinchronizacijos paankstinimui“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė A. Zananavičius.
Komisija trečiadienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.
„Manau, kad Seimui priėmus įstatymu mūsų pareigą ruoštis ankstesnei sinchronizacijai, tai būtų pats geriausias signalas įkalbant latvius ir estus judėti, nes priešingu atveju, bent jau politiškai, jie atrodys labai negražiai“, – pridūrė viceministras.
Pasak A. Zananavičiaus, Lietuvos politikai ir energetikai įsitikinę, jog Baltijos šalys jau šiuo metu gali sinchronizuotis su Vakarais ir sėkmingai veikti.
Anot viceministro, Seimo nariai taip pat turėtų prisidėti įtikinant latvius ir estus būtinybe spartinti sinchronizavimą.
„Yra politinis faktorius, kur labai svarbu paraginti, paskatinti mūsų Latvijos ir Estijos kolegas judėti į priekį. Tiek ministro, tiek Vyriausybės lygiu spaudimas yra vykdomas. Labai svarbų darbą atlieka ir Seimo nariai. Žinome, kad yra bendros komisijos su latviais ir estais, ten taip pat reikia aiškinti mūsų poziciją“, – teigė A. Zananavičius.
Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos elektros sistema sinchronizavimui būtų parengta ne 2025 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metų pirmoje pusėje – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
Pasak ministerijos, norint Lietuvos sistemą 2024 metais parengti susijungimui su Europos tinklais, turi būti įgyvendinti jos saugumą didinantys projektai. Tuo metu vėliau būtų įgyvendinami sistemos stabilumą didinantys ir integraciją su Europos Sąjungos vidaus rinka užtikrinantys projektai – pavyzdžiui, „Harmony Link“ jungties statyba.
„Mums reikia koncentruotis į projektus ir veiklas, kurie yra būtini pasirengti susijungimui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais tinklais, vėliau užbaigiant likusius sistemos stabilumą didinančius projektus. Paskutinis, nors ir labai svarbus prioritetas, yra rinkų integraciją užtikrinantys projektai ir čia, aišku, turimas galvoje „Harmony Link“, – teigė A. Zananavičius.
Jis pakartojo, kad bendro Baltijos šalių politinio sutarimo dėl greitesnio sinchronizavimo bus siekiama po to, kai bus paskelbti baigiamų atlikti techninių galimybių studijų rezultatai.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...