Anot jo, tokius duomenis parodė naujausias Valstybinės duomenų agentūros atliktas vaistinių tyrimas.
„Praeitais metais žmonės išleido daugiau nei 900 mln. eurų vaistinėse. Tai suma tikrai įspūdinga. Jeigu dar paskaičiuosime, kad virš 500 mln. eurų valstybė kompensavo už kompensuojamuosius vaistus, tai iki 1,5 mlrd. eurų mes kaip lietuviai išleidžiame vaistinėse. Ar tai yra tik vaistai? Tai tikrai nėra tik vaistai, yra nemaža dalis papildų“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Naumovas.
Pasak jo, ministerija nori suprasti, kodėl gyventojai kai kuriais atvejais vaistus vartoja nesaikingai.
„Yra receptiniai vaistai, kurie skirti gydyti ligą. Yra nereceptiniai vaistai, kurie skirti gydyti simptomatiką dažniausiai. Ir mes, kaip lietuviai, labai daug išleidžiame nereceptiniams vaistams, o tai reiškia, kad mes užsiimame kartais savigyda“, – kalbėjo D. Naumovas.
„Galima sakyti, kad gal tai yra dėl eilių pas gydytojus, bet mes suprantame, kad pas šeimos gydytoją tokios realios, didžiulės eilės kaip ir nėra ir pirmai konsultacijai vis tiek galima pakliūti. Tai mes kaip lietuviai vis dar užsiimame savigyda“, – teigė jis.
Anot D. Naumovo, lietuviai dažnai vaistinėse perka ir maisto papildus.
„Mums dažnai į ministeriją atsiunčia žmonės čekius savo ir sako: „Žiūrėkite, kaip brangiai aš moku už vaistus.“ Ir čekiuose dažniausiai daugiau negu pusė būna maisto papildai. Tai mes, kaip lietuviai, labai daug vartojame maisto papildų ir skaičiai sako, kad praeitais metais mes išleidome virš 175 mln. eurų tik maisto papildams“, – sakė viceministras.
Visgi kol kas nesvarstoma uždrausti maisto papildų reklamos.
„Svarbiausias dalykas yra raštingumas. Sveikatos raštingumas, farmacinės raštingumas, kad žmonės žinotų, ką galima vartoti, kaip reikia vartoti ir kodėl reikia vartoti“, – sakė jis.
D. Naumovo teigimu, kita problema, kad žmonės kartais nepanaudoja jiems valstybės kompensuotų vaistų.
„Žmonės paima iš vaistinių ir tada kartais išmeta (vaistus – BNS). Mes irgi girdėjome istorijas iš vaistininkų, kad vyresni žmonės gauna kompensuojamą vaistą, jį paima, kad gydytojas velnių neduotų, ir iš karto vaistinei priduoda atgal, kad utilizuotų. Tai yra nesaikingas vartojimas ir mąstymas žmonių, nes, žinote, jeigu vienas žmogus išleido 200 eurų, tai yra valstybė išleido jam 200 eurų, tai reiškia, kad kiti žmonės negali gauti tų vaistų ir mes negalime investuoti ir kompensuoti kažko kito. Tai situacija nėra tobula Lietuvoje ir reikia priiminėti sprendimus“, – sakė viceministras.
Kaip rašė BNS, metų pradžioje būta pranešimų, kad Lietuvos vaistinėse trūksta kai kurių antibiotikų, tačiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė spalio pradžioje teigė, kad jokių vaistų šalyje netrūksta.
Ministrės teigimu, sutrikus kurių nors vaistų tiekimui situaciją bandoma švelninti stengiantis atvežti kito gaminto preparatų.
(be temos)