„Atlyginimai tikrai nemažės, apatinės grindys yra pakeliamos maždaug 2–4 proc., visi atlyginimai tik didės“, – antradienį Seime pristatydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, tvirtino viceministras.

Toks įstatymas parengtas pirmą kartą. Šiuo metu maždaug 100 tūkst. biudžetininkų darbo apmokėjimą reglamentuoja ministrų įsakymai, bazinį dydį tvirtina Vyriausybė, todėl nėra bendros sistemos, susidaro nepagrįsti atlyginimų skirtumai.

Be to, pasak G.Klimavičiaus, pastaraisiais metais vis didinant minimalią algą, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai susilygino.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė projektui, „už“ balsavo 44 politikai, nė vieno nebuvo „prieš“, du susilaikė. Kadangi įstatymas turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1-ąją, jį planuojama priimti dar šiemet.

Įstatymas būtų taikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetų, kitų valstybės įsteigtų fondų. Jis reguliuotų sveikatos priežiūros, kultūros ir meno įstaigų, socialinių ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Tačiau įstatymas negaliotų mokslo darbuotojams, diplomatams, pedagogams, kūno kultūros ir sporto specialistams, vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems asmenims.

Pagal projektą, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudarytų pareiginė alga, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalių arba tik pastoviosios dalies. Jie taip pat galėtų gauti priemokas už papildomą darbą, premijas, išmokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandžius.

Siūloma, kad algos pastovioji dalis būtų apskaičiuojama, atitinkamą koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio. Jis būtų nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje ir kasmet iki pavasario sesijos pabaigos jį tvirtintų Seimas. Bazinis dydis negalėtų būti mažesnis už esamą dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Iki šiol biudžetininkų bazinį dydį tvirtindavo Vyriausybė.

Pastoviosios algos dydis taip pat priklausytų nuo pareigybės lygio, stažo. Skaičiuojant vadovų, pavaduotojų darbo užmokestį dar būtų atsižvelgiama į įstaigos dydį, vadovavimo patirtį. Papildomai dar būtų vertinamas kultūros ir meno darbuotojų pripažinimas.

Kintamoji darbo užmokesčio dalis priklausytų nuo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ji būtų nustatoma vieneriems metams ir galėtų siekti iki 50 proc. pastoviosios dalies. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustatytų biudžetinės įstaigos vadovas.

Anot projekto, darbininkai gautų tik pastoviąją pareiginę alga, ji būtų minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio.

Premijas darbuotojai galėtų gauti už vienkartinių užduočių atlikimą, labai gerą darbą, bet ji negalėtų būtų didesnė kaip pareiginės algos pastovioji dalis.

Projekte numatyta galimybė darbuotojui skirti pašalpą, jeigu jo materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ar šeimos narių ligos, mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo. Maksimalus pašalpos dydis – penkių MMA dydžio. Dabar tai būtų – iki 1900 eurų.

Numatyta, kad mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams galėtų būti išmokama iki penkių MMA dydžio materialinė pašalpa.

Vyriausybė siūlo nustatyti pereinamuosius laikotarpius darbuotojams išsilavinimui ar kvalifikacijai įgyti.

Taip pat siūloma, kad kitąmet biudžetininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti būtų taikomas tas pats bazinis dydis, koks bus nustatytas politikų, teisėjų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kitąmet šis dydis neturėtų kisti, jis turėtų likti 130,5 euro.

SADM duomenimis, įstatymui įgyvendinti kitąmet papildomai reikėtų apie 22,5 mln. eurų.