- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais Lietuvoje tikimasi iš viso sulaukti 1,3 mln. turistų iš užsienio, arba 13 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 1,15 mln., sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Per 2023 metų aštuonis mėnesius turime beveik milijoną turistų ir tikėtina, kad tą skaičių – 1,3 mln. – pasieksime iki metų pabaigos ir turėsime tikrai pakankamai didelį augimą, palyginti su pernai ar juo labiau, užpernai metais“, – Seime vykusioje šalies turizmui skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė K. Žemaitis.
„Bet vėlgi, jeigu mūsų bazė yra 2019 metai, tai tikrai matome, kad dar turime kur augti“, – pridūrė jis.
Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, priešpandeminiais 2019 metais Lietuvoje apsilankė daugiau nei 1,9 mln. užsienio turistų.
Viceministras pažymėjo, kad turizmas Lietuvoje atsigauna, tačiau atvykstamojo turizmo atsigavimas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme jau pakankamai aktyvų ir pakankamai greitą, užsienio turistų atsigavimas yra lėtesnis – jau ne dėl pandemijos, o dėl kitų iššūkių, tame tarpe ir saugumo situacijos.
„Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme jau pakankamai aktyvų ir pakankamai greitą, užsienio turistų atsigavimas yra lėtesnis – jau ne dėl pandemijos, o dėl kitų iššūkių, tame tarpe ir saugumo situacijos“, – kalbėjo K. Žemaitis.
„Kol kas negalime vertinti, kaip Izraelio konfliktas pakeis Izraelio turistų dinamiką į Lietuvą per artimiausius metus, bet tai irgi yra faktorius, kurį turime skaičiuoti“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, atvykstamojo turizmo atsigavimas, palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, šiuo metu siekia 67 proc., vietinio turizmo – 118 proc.
K. Žemaitis pažymėjo, kad svarbus ne turistų iš užsienio skaičius, o jų Lietuvoje išleidžiama pinigų suma. Pasak viceministro, užsienio turisto išlaidos Lietuvoje yra vidutiniškai daugiau nei tris kartus didesnės nei vietinio.
„Vienas iš pagrindinių tikslų yra didinti pajamas – ne turistų skaičių, bet pajamas, pirmiausia verslui ir valstybei“, – kalbėjo viceministras.
Nori, kad 2030-ais turistai išleistų 5 mlrd. eurų
Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento Udriaus Armalio, 2022 metais šalies atvykstamojo turizmo organizatoriai, palyginti su 2019 metais, gavo 82,1 proc. mažiau pajamų. Tuo metu 2023 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, šios pajamos sumažėjo 76,8 proc.
„Turizmo sektorius iš principo neturi lėšų transformacijai ir yra prarasta kvalifikuota darbo jėga“, – konferencijoje Seime pirmadienį kalbėjo U. Armalis.
U. Armalio teigimu, asociacija siekia, kad 2030 metais tiek vietiniai, tiek užsienio turistai Lietuvoje turizmo paslaugoms iš viso išleistų 5 mlrd. eurų.
Anot Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento, Lietuva pastaraisiais metais palaipsniui praranda rusakalbius turistus bei turistus iš Vokietijos, kurie, jo teigimu, į Lietuvą bijo vykti dėl karo Ukrainoje.
„Mes turime skatinti užsienio turistų atvykimą į Lietuvą. Dėl prarastų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos būtina ieškoti naujų rinkų“, – konferencijoje Seime kabėjo U. Armalis.
Ji pažymėjo, kad šalies turizmo sektoriui reikalinga reforma prie Vyriausybės atkuriant Turizmo departamentą.
„Bet kokie sprendimai, susiję su viešojo turizmo plėtra, struktūra, kryptimis turėtų būtų sprendžiami kartu su verslu, kad nebūtų taip, jog viešasis sektorius galvoja vienaip, o verslas galvoja kitaip“, – kalbėjo U. Armalis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę gyventojai išleido 370,7 mln. eurų, tuo metu į Lietuvą atvykę užsienio keliautojai – 1,09 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno priežiūrai – daugiau kaip 26 tūkst. eurų2
Ministrų kabinetas skyrė per 26 tūkst. eurų sostinės Gedimino kalno priežiūrai. ...
-
Stambiausių darbdavių atlygio medianos birželį augo
Birželį stambiausių darbdavių, mokančių didžiausias atlygio medianas, trejetas išliko toks pats – įvyko tik lyderių rokiruotė, o darbo užmokesčio medianos birželio mėnesį šiek tiek didesnės nei buvo gegužę, penktadienį ra...
-
VERT kviečia teikti siūlymus dėl planuojamo įrengti vėjo parko aukciono organizavimo tvarkos6
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kviečia teikti siūlymus dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos. Viešosios konsultacijos, anot tarybos, vy...
-
Vasaros pabaigoje šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų11
Iki vasaros pabaigos šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų, penktadienį skelbia portalas „15min“. ...
-
Migracijos departamentas: įvedama rinkliava už tarpininkavimo raštus
Užsieniečius įdarbinti pageidaujantys darbdaviai už tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo arba nacionalinės vizos išdavimo mokės valstybės rinkliavą. Ji bus renkama ir už prašymą leisti pa...
-
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos: gali būti jaučiamas mazuto kvapas1
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos, mieste gali būti jaučiamas mazuto kvapas, praneša miesto savivaldybė. ...
-
IAE vadovas: giluminiam atliekynui būtina pasirinkti saugiausią vietą3
Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atrankos procesą, jėgainės vadovas pabrėžia, kad jam būtina pasirinkti geologiškai tinkamiausią ir saugiausią vi...
-
Ekonomistai: augančią prekybą lemia stiprėjanti perkamoji galia3
Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. ...
-
Kruša – ne visada mirtis pasėliams
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet paaugo, restoranų apyvarta – smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. ir siekė 9,3 mlrd. eurų (be PVM). ...