„Kelių rinkliavos sistemos metodikoje yra numatyta nuolaidų sistema žemės ūkio sektoriuje. Kalbu apie pirminę žemės ūkio produkciją – pieną, grūdus, visas pašarams gaminti skirtas žaliavas. Šiai veiklai, išgautai produkcijai realizuoti naudojamoms gamintojų transporto priemonėms bus taikomas 0,5 mokesčio koeficientas už mokamų kelių eksploataciją“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo R. Žiobakas.

„Tai reikštų, kad visi žemės ūkio subjektai, vežantys žemės ūkio produkciją, mokėtų per pusę mažiau nei visų kitų sektorių vežėjai ar atstovai“, – patikslino jis.

Anot Susisiekimo ministerijos atstovo, toks kompromisas buvo pasiektas bendraujant su žemės ūkio atstovais, kurie nuogąstavo dėl didėjančių kaštų transportuojant žaliavas iš vienos vietos į kitą.

„Toks buvo sprendimas ir manome, kad tai gana neblogas variantas, kuris leidžia išlaikyti lygybę tarp kelių finansavimo užtikrinimo ir atsižvelgimo į žemės ūkio svarbą šalies ekonomikai bei politikai“, – tikino R. Žiobakas.

Įsigaliojus e-tollingui, planuojamas beveik triskart didesnis mokesčių surinkimas

Pasak viceministro, šiuo metu kelių mokesčiams rinkti naudojama vinječių sistema per 2025 m. sugeneravo apie 75 mln. eurų pajamų. Įdiegus naują sistemą, anot jo, mokesčių surenkamumas turėtų išaugti kelis kartus.

„Iš vinječių šiais metais surenkamumas buvo apie 75 mln. eurų. (...) Su e-tollingo sistemos įdiegimu planuojame, kad surenkamumas iš mokamų kelių tinklo bus nuo 150 mln iki 200 mln. eurų“, – teigė R. Žiobakas.

„Galima sakyti, kad pajamos išaugtų tris kartus. Tai greičiau įdiekite ir bent turėsime tvarų šaltinį fondui, kuris, kaip tikimės, gelbės mūsų kelius“, – pridūrė Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.

Susisiekimo ministerijos vadovybės narys taip pat tikina, kad praėjusioje Seimo sesijoje priėmus Valstybinį kelių fondą, kuris pradės galioti nuo 2026 m., visi iš mokamų kelių surinkti mokesčiai keliaus atgal į kelius.

„Su Kelių fondo įstatymo priėmimu Seime, pavyko užsitikrinti teisingumo principą – kai žmonės naudosis keliais ir sumokės mokesčius už tai, ta mokestinė dalis grįš atgal į tuos pačius kelius. (...) Finansų ministerija pajamas skaičiuoja panašias ir galiu patikinti, kad visi tie pinigai grįš atgal į kelius“, – sakė R. Žiobakas.

ELTA primena, jog e-tollingas yra dalis praėjusioje Seimo sesijoje priimto Kelių fondo projekto. Fondas bus įsteigtas nuo kitų metų sausio 1 d. ir veiks šalia Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Tiesa, parlamente šiuo metu kelią mušasi projektas, siekiantis atidėti e-tollingo sistemos įsigaliojimą iki 2027 m., kad naujoji tvarka būtų visiškai paruošta efektyviai veikti. Didžiąją dalį fondo iki naujos sistemos įsigaliojimo sudarys lėšos iš kelių naudotojo mokesčio rinkliavos vinjetėmis.

Pagal Seimui pateiktą valstybės biudžeto projektą finansavimas keliams kitais metais iš viso sieks 815,5 mln. eurų – iš jų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, KPPP – 436,6 mln. eurų, Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.