„(Žemės ūkio finansavimo apkarpymas – BNS) 5 procentais tikrai nebūtų drastiška. Panagrinėkime sritis– žemės ūkyje tiesioginės išmokos turėtų konverguoti link vidurkio, tai Lietuvoje daugiau kalbame ne apie pačias sumas, o apie teisingumo principą (...) Kalbant apie Sanglaudos politiką, tai 7 procentų nevadinčiau drastišku mažėjimu“, – BNS komentavo M. Tuskienė.

Jos teigimu, trečiadienį EK pateikė tik bendrus pasiūlymus dėl Bendrijos iždo ateities po 2020 metų, todėl įtaka Lietuvos viešiesiems finansams bus matoma maždaug po mėnesio, kai Briuselis pristatys detalius kiekvienos finansavimo krypties pasiūlymus.

Pagal ES biudžeto projektą, Sanglaudos politikai, kuria remiami skurdesni regionai, numatoma skirti 7 proc. mažiau lėšų, žemės ūkio biudžetą siūloma mažinti 5 proc.

M. Tuskienės teigimu, Lietuva diskusijų ir derybų metu suformuluos savo poziciją, tačiau šalis norėtų matyti paprastesnį iždo finansavimą.

„Kalbant apie įmokas, diskusija bus sudėtingesnė, nes Komisija pasiūlė eilę naujų nuosavų išteklių. Reikia detalesnės analizės ir diskusijų. Lietuva pasisako už paprastą ir skaidrią bendrųjų nacionalinių pajamų pagrindu pagrįstą įmokų sistemą, o Komisija siūlo įvesti naujus išteklius, kaip būtų surenkamas biudžetas“, – tvirtino finansų viceministrė.

Dabar kiekvienos Bendrijos narės įnašas yra apskaičiuojamas pagal šalies bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazę ir muitus.

EK trečiadienį papildomai pasiūlė biudžetui skirti 20 proc. pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, apskaičiuoti naują šalių įnašą pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje šalyje ir taikyti 3 proc. tarifą būsimai bendrai konsoliduotai pelno mokesčio bazei visoje ES.

Europos Komisijai pateikus projektą, artimiausiu metu prasidės valstybių narių derybos.