Tuo metu šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami.

„Procesas toks, kad iki spalio pabaigos (28 dienos – BNS) mes turime oficialiai pasakyti, parodyti tą pateikimą (NT įstatymo projekto – BNS), paaiškinti įstatymo logiką, kokio tikslo siekiame, koks bus efektas, pagrįsti, kad tas pokytis atitinka reformos esmę – turime pateikti oficialų dokumentą. (...) Po to dokumento pateikimo Komisija vertins ir priims sprendimą (...) Iš esmės iki spalio 28 dienos užtenka pasakyti, kad įstatymas jau yra pateiktas Seimui“, – BNS sakė viceministrė Vaida Markevičienė.

Pasak jos, Europos Komisija, priimdama sprendimą suspenduoti dalį lėšų įvardijo, kad kryptis yra teisinga – akcizų, aplinkos taršos mokesčių pakeitimai padaryti, tačiau tų pokyčių reikia ir daugiau, įskaitant NT mokestį.

„26 mln. lėšų suspendavimas kyla iš vadinamųjų tarpinių rodiklių, kurie įpareigoja Lietuvą pateikti įstatymų projektus“, – aiškino viceministrė. 

26 mln. lėšų suspendavimas kyla iš vadinamųjų tarpinių rodiklių, kurie įpareigoja Lietuvą pateikti įstatymų projektus.

Tačiau, jos teigimu, rodikliai, už kuriuos Lietuva turės atsiskaityti Komisijai vėliau, kalba jau apie teisės aktų įsigaliojimą – Komisija vertins, ne koks pateikto įstatymo turinys, o koks priimtų įstatymų rezultatas. Jų nevykdant Lietuva, tikėtina, negautų šimtų milijonų eurų. 

„Mes turime ir įstatymų įsigaliojimo rodiklius, ir Dombrovskis (EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis – BNS) būtent jau kalba apie sekančius žingsnius, būtent įsigaliojimą. (...) Vėlesniuose mokėjimo prašymuose bus jau tie sekantys žingsniai (...) Manau, kas yra sakoma – jeigu jūs nieko nedarysite, tai tas efektas gali būti daug rimtesnis“, – BNS sakė V. Markevičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vilniuje susitikęs su V. Dombrovskiu teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.  Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.

EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

V. Markevičienė teigia, kad EK nenurodo konkrečių mokesčių lengvatų, kurių Lietuva turi atsisakyti.

„Viena iš krypčių yra atsisakyti tam tikrų neefektyvių lengvatų. Tą esam įsipareigoję atlikti plane („Naujos kartos Lietuva“ – BNS), bet turbūt ir patys matote – pakete yra tam tikrų lengvatų atsisakymas, naujų įvedimas, kurios efektyvesnės“, – sakė finansų viceministrė.

„Komisija nesako, kad turime A, B, C lengvatos atsisakyti ar įvesti – tai yra kryptis, turime įvertinti, kurios lengvatos neefektyvios, neatitinka valstybės strateginių siekių, žaliojo kurso, ir jų atsisakyti. Bet tai nėra išsamus sąrašas, kad tai A, B, C lengvata, kuri turėtų išnykti ar atsirasti. Tai bendros kryptys, pagal tai, kokios tikslo siekiame“, – pridūrė ji.

V. Dombrovskis interviu BNS teigė, kad mokesčių reforma yra svarbi RRF paramos Lietuvai dalis.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Europos Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių.

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.