Viena didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių ieško statybos projekto vadovo. Kandidatų yra, tačiau tinkamo – nematyti.
„Renkamės tuos, kurie turi patirtį, profesines žinias ir gebėjimus“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Taip yra ne vienoje įmonėje – statybos, informacinės technologijos, inžinerija. Lietuvai trūksta ne darbuotojų, o talentų.
„Sektoriaus poreikiai ir augimo galimybės yra didesnės nei talentų ir specialistų, kurie gali atliepti šituos poreikius“, – komentavo „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesa, geidžiami specialistai renkasi ne tik darbą, bet ir šalį.
„Iš Lietuvos žmonės emigruoja, o sėkmingiems žmonėms grįžti čia yra praktiškai be šansų. Be to, naujus pritraukti taip pat neįmanoma. Ir čia ne saulės trūkumas kaltas, o mokestinė aplinka“, – neslėpė „Centenary Policy Institute“ vyr. patarėjas Remigijus Šimašius.
Jau ir kaimynė Lenkija kai kuriems, mokesčių prasme, yra patrauklesnė nei Lietuva.
„Šalys gali pritaikyti ne tik bendrą skirtingą GPM režimą, bet ir kai kuriais atvejais gali taikyti nulinį GPM tarifą pirmus 3–5 metus“, – teigė G. Verbickaitė.
Lenkija prieš ketverius metus įvedė fiksuotą mokestį – 48 tūkst. eurų per metus tiems, kurie perkelia gyvenamąją vietą iš užsienio į Lenkiją.
„Jei lenkai taiko, tai ir mes turėtume taikyti, nes turime būti rinkoje konkurencingi“, – kalbėjo A. Avulis.
Tačiau Lietuva tokių lengvatų neturi. Trūkstamus specialistus medžioja subsidijomis, neprašo diplomo iš tų, kurie turi 5 metų patirtį su informacinėmis technologijomis.
„Vienkartinė išmoka darbuotojui – 4 tūkst., darbdaviui – 6 tūkst. paskata užtikrinti trūkstamų kvalifikacijų poreikį Lietuvoje“, – dalijosi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Buvęs Vilniaus meras paskaičiavo, jog, jei lenkų modelį taikytų Lietuva, biudžetas neprarastų, o priešingai – gautų daugiau.
„Kiekvienas toks mokesčių mokėtojas atneštų papildomas įplaukas į biudžetą, nes šiandien jų nėra“, – tvirtino R. Šimašius.
Tačiau labiausiai apsimoka tiems, kurių pajamos užsienyje didelės ar net milijoninės. Teigiama, kad jei lietuvis per metus uždirba milijoną eurų užsienyje ir grįžta gyventi į Lietuvą, mokesčiams atiduos apie 280 tūkst. eurų, o Lenkijoje net šešis kartus mažiau.
„Jei užsienyje gauni 100 eurų pajamų per metus arba 2 tūkst., arba net ir 100 tūkst. eurų, tai nepasinaudosi. Tačiau jei gauni 10 mln. eurų, galimai taip, o jei gauni dar daugiau – tikrai apsimokėtų“, – sakė R. Šimašius.
Savo noru iš užsienio į Lenkiją pinigus perkėlė per 30 žmonių.
„Mes vertiname visas priemones. Dabar mūsų esminis darbas – įstatymo parengimas talentams, kuriame bus aišku, kaip pasirūpinsime specialistais Lietuvoje“, – tikino E. Grikšas.
LNK.LT primena, kad 2005 metais Ispanija keitė mokesčių taisykles net dėl vieno žmogaus. Futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas svarstė persikelti į Madridą, bet nenorėjo mokėti didelių mokesčių. Taip gimė vadinamasis „Beckhamo įstatymas“, t. y. lengvatinis režimas užsienio talentams. Tokiu režimu pasinaudojo ne tik D. Beckhamas, bet ir plūstelėjo kiti futbolininkai bei aukštos kvalifikacijos specialistai.
Naujausi komentarai