– Kodėl padidinote išmoką?

– Todėl, kad keičiasi laikai, keičiasi euro vertė ir galimybės išreikšti dėkingumą.

– Demografinės padėties tai nepakeis ir jūs pats tam pritariate. Tai koks tuomet tikslas?

– Tikslas, matyt, yra dėkingumo aktas. Džiaugiamės kiekvienu vaiku, kuris gimsta Kazlų Rūdos savivaldybėje, nesvarbu, kiek jų gimtų. Neplanuojame kištis į šeimos planavimą ar nurodyti, kada šeima turėtų didėti. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, galbūt nėra skaičiuojamas kiekvienas vaikas, bet mažos savivaldybės tai daro.

LNK stop kadras.

– Pernai jūsų savivaldybėje gimė 88 kūdikiai. Kiek apskritai turite gyventojų?

– Oficialus gyventojų skaičius – apie 11 tūkstančių. Bet reikia turėti omenyje, kad dalis šeimų išsikelia, kitos atsikelia. Kol kas mums pavyksta išlaikyti stabilų moksleivių skaičių. Šiemet planuojame pasitarimą dėl vaikų skaičiaus gimnazijoje. Nors kol kas laikomės, tai nereiškia, kad galime užsimerkti ir nieko nedaryti.

– Ar papildomas finansavimas reikalingas tam, kad gimtų daugiau vaikų? O gal jis labiau padeda jau turinčioms vaikų šeimoms?

– Turbūt nematėme šeimos ar žmogaus, kuris gavęs teisėtą ir pagrįstą dovaną, ne tik finansinę, pasakytų: „Ačiū, nereikia.“ Mūsų savivaldybės skiriama suma neišsprendžia visų problemų, bet tai yra paskata ir požiūris, kuriuo pasidaliname. Yra įvairių paskatų formų, bet vaikui gimus, mes kalbame būtent apie tokią.

123RF nuotr.

– Svarbu, kad mokyklos būtų vienodai geros, kad būtų vietų darželiuose, sveikatos paslaugos, būreliai. Ar tokių paslaugų Kazlų Rūdoje trūksta?

– Kazlų Rūda šiemet jau nebeturi vaikų lopšelių-darželių vietų trūkumo. Priimame vaikus nuo vienerių metų amžiaus, o nuo kitų metų rugsėjo 1 d., atidarius naują korpusą didžiausiame mūsų darželio pastate, turėsime net 80 vietų perteklių. Tad – sveiki atvykę į Kazlų Rūdą!

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ištaisyti demografinę krizę Lietuvoje? Ar turite sprendimą?

– Kaip meras, neturiu sprendimo, nes tai – valstybės politikos klausimas. Tačiau ne kartą siūliau penkerių metų lengvatą gyventojų pajamų mokesčiui visiems, kurie grįžta į Lietuvą iš emigracijos, jei buvo išvykę ilgiau nei metams. Aišku, kad penkerius metus nemokėdami GPM, bet mokėdami kitus mokesčius, tokie žmonės vis tiek prisidėtų prie šalies ekonomikos. Tarkime, jei grįžtų 100 tūkst. žmonių, jie vien mokesčių forma per penkerius metus sukurtų 100 mln. eurų vertės mokestinį pelną. Tai negali būti tušti žodžiai emigrantams, kad grįžkite, čia viskas bus gerai.

Reikia konkrečių pasiūlymų. Juk žmonės išvyko dėl ekonominių priežasčių ir jei norime, kad jie sugrįžtų su savo vaikais, kurie dažnai praranda pilietybę, turime veikti. Laikas eina, o valstybė turi rasti konkrečius mokestinius pasiūlymus. Todėl ir miniu gyventojų pajamų mokestį, nes grįžęs žmogus čia išleispinigus, moka PVM, akcizus, draudimus. Bet tai yra valstybės politikų darbas.

– Buvo metas, kai iš Lietuvos daug žmonių išvyko. Ar turite duomenų, kiek žmonių paliko Kazlų Rūdą?

– Tikslių skaičių nėra, bet pagal bendrąsias tendencijas – gimstamumą, mirtingumą, išvykimą – reikia pastebėti, kad nuo nepriklausomybės pradžios gyventojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 15 tūkst. iki 11 tūkst.