Palyginti su modernizuotais pastatais, tokie namai sunaudoja vidutiniškai tris kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui.

Apie tai, kokia pinigų suma skiriama vienam namui, ir kokius darbus bus galima atlikti, pasakojo Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

– Kokie taikomi reikalavimai tokių namų savininkams, kad jie galėtų modernizuoti savo namus?

– Pagrindinis reikalavimas, kad būtų baigta statyba, kuri 100 proc. priduota Registrų centre. Tai turi būti vienbutis arba dvibutis pastatas. Jame neturi būti vykdoma jokia komercinė, ūkinė veikla. Ji taip pat neturėtų būti vykdoma 5 metus po renovacijos. Pagrindinis kriterijus – reikia turėti sertifikatą, kuris priklauso mažesnei nei B energinio naudingumo klasei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur ir kaip galima išsiimti šį sertifikatą?

– Reikėtų kreiptis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą. Nueiti į jų internetinį puslapį, kur yra sąrašas ekspertų, kurie teikia tokias paslaugas. Užsisakius paslaugą „parengti energinio naudingumo sertifikatą“, rekomenduojame paprašyti eksperto, kad parengtų pažymą. Pažymą, kuri parodo, ko reikėtų, kad būtų pasiekta B klasė. Įvykdžius projektą, norint gauti paramą, taikomi tam tikri reikalavimai. Reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę. Taip pat sutaupyti ne mažiau 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Įprastai, jei gyventojai tai daro nepasiklausę ekspertų, tai tos klasės nepasiekia. Neįvertina, kad galbūt reikia keisti stogą, o gal ir perdangas, sienas šiltinti. Neįvertina langų būklės. Todėl ekspertas, kuris ruošia sertifikatą, gali patarti, kokias priemones reikėtų įgyvendinti.

– Kokius darbus galima atlikti?

– Konkretaus priemonių sąrašo nėra. Vienintelis reikalavimas, kad įvykdžius projektą, atlikus statybos, remonto darbus, būtų pasiekta ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė.

– Kiek bus skirta pinigų vienam namui? Į ką atsižvelgsite skiriant lėšas?

– Parama vienbučiams, dvibučiams namams renovuoti – fiksuoto įkainio. Vienam kvadratiniam metrui teikiama 75 eurų parama, arba kitaip, vienam projektui, vienam namui – ne daugiau nei 14,5 tūkst.

– Ar ši parama išmokama iškart? Ar pirmiau reikės investuoti savo pinigus?

– Procesas atrodytų taip: kovo 1 dieną paskelbiame šį kvietimą. Gyventojai turi pateikti paraišką per informacinę sistemą. Paraiška tikrai nesudėtinga, ją paprasta užpildyti. Reikės pridėti Registrų centro pažymą, mažesnės nei B klasės energinio naudingumo sertifikatą. Šiuos darbus reikia atlikti per 15 mėnesių, ne vėliau iki 2025 metų birželio. Kuo greičiau darbai bus atlikti, tuo greičiau galima pateikti mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašyme reikės nurodyti paramos gavėjo, gyventojo banko sąskaitą, į kurią parama bus pervesta. 

– Tai žmogus turi atlikti darbus, pats susimokėti ir tik tuomet gaus paramą. Ką daryti tiems, kurie neturi tokios sumos?

– Ieškoti, skolintis, taupyti. Lengvatinės paskolos nėra. Žinoma, galima pasiimti kreditą iš banko, bet taip, pirma reikia atlikti darbus, o tik tuomet kreiptis dėl paramos išmokėjimo.

– Kiek, jūsų skaičiavimu, Lietuvoje yra namų, kuriems reikalinga modernizacija?

– Remiantis ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenimis, tai būtų 2019-ųjų duomenys, Lietuvoje gyvenamasis pastatų fondas sudaro beveik 65 proc. visų pastatų fondo. Iš kurių beveik 530 tūkst. yra vienbučiai, dvibučiai pastatai. Apie 40 tūkst., pastatytų iki 1993 metų, daugiabučiai. Jeigu žiūrėtume pagal plotą, tiek vienbučiai, tiek daugiabučiai dalijasi apie 30 proc. Bet skaičiumi, vienbučių  daug daugiau nei pusė milijono.