Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis tikisi, kad viešųjų pastatų renovacija pajudės iš mirties taško. Paskelbusi kvietimą institucijoms teikti paraiškas, ministerija sulaukė jų beveik dukart didesnei sumai nei planuota.

„Rudenį paskelbti grąžinamosios subsidijos kvietimai, tai šiek tiek patrauklesnė priemonė, ir matome tam tikrą susidomėjimą. Vien į pirmąjį kvietimą gavome paraiškų gerokai daugiau nei turime numatę finansavimo. Numatyta finansavimo už 16 mln. eurų, o gavome paraiškų už 29 mln. eurų“, – BNS sakė R. Kėvelaitis.

Energetikos ministerijai pateikti 24 projektai pretenduoja gauti grąžinamąsias Europos Sąjungos (ES) subsidijas. Tai reiškia, kad gavę finansavimą, pastatų valdytojai iš sutaupytų energijai išlaidų per dvidešimt metų turi grąžinti ne mažiau nei 30 proc. investuotų lėšų.

Projektai bus atrinkti ir paskelbti iki šių metų pabaigos.

„Tai yra muziejai, bibliotekos, teatrai, sporto, viešosios tvarkos įstaigos, visuomeniniai pastatai, kurie kiekvieną dieną tarnauja piliečiams. Ministerijų pastatų tarp jų nėra (...) Turėtume iki metų pabaigos įvertinti paraiškas ir kitų metų pradžioje su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pasirašomos sutartys ir tikėtina, pastatus turėtume atnaujintus iki 2018 metų rudens“, – kalbėjo R. Kėvelaitis.

R. Kėvelaičio teigimu, be grąžinamosios subsidijos, bus siūlomos ir kitos, galbūt mažiau patrauklios skatinimo priemonės.

Bendras norimų renovuoti projektų plotas siekia 75 tūkst. kvadratinių metrų, tačiau ministro patarėjo teigimu, realu, kad jis bus mažesnis – 45–55 tūkst. kv. metrų.

Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad Lietuva nuo 2014 iki 2020 metų privalo atnaujinti 470 tūkst. kv. metrų centrinės valdžios pastatų ploto.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad 2018 metams suplanuotus viešųjų pastatų renovavimo tikslus įgyvendinti realu.

„50 tūkst. kv. metrų gali ir per metus renovuoti ir su visomis procedūromis, konkursais. O 470 tūkst. kv. metų – jau ateina 2018 metai. Jei taip (vyks viešųjų pastatų renovacija – BNS), kaip daugiabučių renovacija, tai galvojame, kad gali nepavykti. Daugiabučių namų renovacija vyksta skurdokai“, – BNS sakė D. Gedvilas.

Jis pabrėžė, kad atnaujinant pastatus negalima orientuotis vien į kiekybę.

„Turėtų būti sprendžiama dėl kuo aukštesnės energetinės klasės. Jeigu norime, kad atsipirktų, reikia investuoti į renovuojamų statinių kokybę. Kai girdžiu apie C klasę, žvelgiu pesimistiškai. Jau geriau griauti statinį ir statyti naują. Jeigu tai grąžinamoji subsidija, numatytas atsipirkimo laikas, tuomet klausimas, ar bus siekiama A energetinės klasės – svarbiausia ne masiškumas, o kokybė, kad būtų pasiekti tam tikri rodikliai“, – aiškino D. Gedvilas.

Energetikos ministerija pranešė, kad vertinant paraiškas, bus atsižvelgiama į tai, ar po atnaujinimo pastatai pasieks ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę – tai yra juose turi būti suvartojama bent 30 proc. mažiau energijos nei iki renovacijos.

„Kai kurie pastatai tikrai gali sutaupyti gal net iki 80 proc., vidurkis, labiau tikėtina, būtų apie 40-50 procentų. Prioritetas teikiamas tiems pastatams, kurie energiniu požiūriu neefektyviausi ir galėtų greičiausiai grąžinti suteikiamos paramos sumą. Prioritetas efektyviam lėšų panaudojimui“, – BNS teigė ministro patarėjas R. Kėvelaitis.

Pasak jo, sutaupytos ir grąžintos lėšos būtų panaudojamos kitiems projektams.

Energetikos ministerijos teigimu, grąžinamajai subsidijai iš viso numatyta 29 mln. eurų: 16 mln. eurų – pirmajam kvietimui ir 13 mln. eurų – antrajam, kuris gali būti skelbiamas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Lengvatinėms paskoloms numatyta 65 mln. eurų.