Ją pirmieji gautų Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos ES sankcijos, darbuotojai.

Už tokias garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisas antradienį balsavo 102 parlamentarai, o susilaikė 11. Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį. 

Į išmoką galėtų pretenduoti tik tie „Belorus“ darbuotojai, kurie į darbą buvo priimti iki 2020 metų gruodžio 31-osios ir atleisti ne anksčiau kaip 2021 metų sausio 1-ąją.  

Ši išmoka atleistiems „Belorus“ darbuotojams būtų išmokamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų atleidimo dienos.

Tokios paramos galėtų tikėtis tik šiais metais darbą sanatorijoje palikę „Belorus“ darbuotojai. Ją gautų tiek darbdavio iniciatyva atleisti, tiek patys darbą įmonėse, kurioms bus taikomos ES sankcijos, palikę žmonės, tiek nutraukę darbo sutartį šalių susitarimu.

Sankcijų taikymo išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2890 eurai, arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio.

Darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks jų pajamų vidurkį, bet ne daugiau kaip 2890 eurų.  

Tokia išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. 

Šią išmoką tektų grąžinti, jeigu po jos paskyrimo būtų nustatyta, kad tarp valstybės paramos gavėjo ir „Belorus“ sanatorijos per tris mėnesius po atleidimo buvo sudaryta nauja darbo sutartis.

Sanatorijos darbuotojai buvo likę be pajamų, kai įstaigos banko sąskaitos buvo įšaldytos. Lietuva pritaikė išimtį, kad sanatorijos darbuotojams būtų išmokėtos algos.

Subsidijų už prastovas mokėjimas „Belorus“ nutrauktas, ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai, kuriai priklauso sanatorija. 

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.