Šią situaciją LNK pakomentavo buvęs Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

– Ar stebina, kad žmonės bėga iš miestų?

– Na, tai nėra kažkokia labai stebinanti statistika, tokie procesai vyksta visame pasaulyje ir visuose Lietuvos miestuose. Tai, kad Vilniuje 52 tūkst. žmonių apsigyveno priemiestyje, be abejo, iššūkių keliantis dalykas, nes reikia suvaldyti infrastruktūrą. Įsivaizduokite, 50 tūkst. žmonių, vadinasi, mažiausiai 20 tūkst. automobilių kiekvieną dieną važiuoja link miesto aplinkiniais keliais. Vadinasi, reikia infrastruktūros. Ir patiems žmonėms kyla asmeninių gyvenimo iššūkių – vienas iš šeimos narių turi nedirbti, turi vežioti vaikus, kadangi priemiesčio gyventojų tankis labai mažas, jo nepasiekia paslaugos, tada, norėdamas gauti bet kokią paslaugą, turi važiuoti. Žmonių koncentracijos trūkumas yra didelė problema, kurios žmonės kartais neįvertina, kai kuria savo svajonių būstą pamiškėje. Jie neįsivaizduoja, kad parduotuvė bus už keleto kilometrų, kad kiekvieną rytą reikės vežioti vaiką į mokyklą, būrelį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ką tai, kad toks žmonių skaičius visgi persikelia į priemiesčius, sako būtent apie Vilnių?

– Vėlgi, šią problemą turi daugelis Europos miestų. Pas mus sovietmečiu buvo uždrausta turėti individualų būstą, nebuvo statomi individualūs namai, ir šis segmentas jautė didžiulį stygių. Natūralu, kad apie 30–40 proc. gyventojų savo socialinę gerovę įsivaizduoja individualiame name. Tam nereikia užkirsti kelio, tiesiog kyla daug iššūkių tokius priemiesčius planuojant. Kyla daug iššūkių ir aplinkinėms savivaldybėms susiderinti. Skirtingi merai, skirtingos valdančiosios daugumos, o reikia padaryti, kad gatvė iš Vilniaus rajono pasiektų gatvę Vilniuje. Vadinasi, reikia labai daug koordinavimosi planuojant miestą, kas ne visada pavyksta žinant mūsų savivaldybes ir žinant, kad kartais politikams sunku susikalbėti, o tada savivaldybių administracijoms dar sunkiau.

Mano supratimu, Vilnius jau priėjo ribą, kai žmonės nebesugeba įpirkti būsto ir tada plėtra į periferiją gali pasidaryti dar didesnė.

– Žmonės visoje Lietuvoje iš miestų kraustosi į priemiesčius. Ar galima daryti prielaidą, kad tai vyksta dėl to, kad miestuose gyventi per brangu?

– Tai viena iš priežasčių, taip. Būsto kainą lemia būsto pasiūla, infrastruktūros kūrimo kaštai, lemia žemės kaina, daugybė dalykų. Iš tikrųjų, kaip pasiūlyti vidutinei klasei, jauniems žmonėms apsigyventi miestuose, ten, kur yra visa infrastruktūra, kultūrinis gyvenimas, kur vaikai gali pasiekti mokyklą pėsčiomis, didžiulis iššūkis, kurį turi spręsti savivaldybės. Mano supratimu, Vilnius jau priėjo ribą, kai žmonės nebesugeba įpirkti būsto ir tada plėtra į periferiją gali pasidaryti dar didesnė. Tada galime pradėti galvoti apie tai, kad Vilnius gali vėl prarasti tą gyvybingumą, kurį jis dabar atgauna. Vilniaus sėkmės istorija – kad 13 tūkst. žmonių apsigyveno Centre.

Pagal kokius kriterijus žmonės renkasi gyvenamąją vietą, atskleidė Jurga Vilkenė, „YTI Lietuva“ būsto ir pardavimų rinkodaros vadovė.

– Atlikote tyrimą, ar ne? Ką jūsų apklausa parodė? Kas žmonėms svarbiausia renkantis gyvenamąją vietą?

– Būsto pasirinkimas, be abejo, yra vienas reikšmingiausių sprendimų ir jam yra skiriama daug dėmesio ir laiko. Prieš priimdami sprendimą, žmonės įvertina daugybę aspektų. Atrodytų, kainą, bet iš tikrųjų ne vien kaina lemia pasirinkimą. Be abejo, kaina yra vienas iš trijų pagrindinių vertinamų kriterijų renkantis būstą, tačiau ne pagrindinis. Pirmiausia žmonės iš tikrųjų vertina ramią aplinką ir puikiai išvystytą infrastruktūrą. Čia išskirčiau dvi klientų grupes: tie, kurie renkasi būstą priemiestyje, labiau akcentuoja ramią aplinką, jie labiau nori privatumo, ramybės, ir tie, kurie renkasi būstus centrinėse miesto vietose, jie labiau tikisi puikiai išvystytos infrastruktūros.

– Tai kas žmonėms svarbiau, rami aplinka ar susisiekimas?

– Iš savo patirties galime pasakyti, kad žmonės po truputėlį iš užmiesčių grįžta į centrines miesto vietas, į projektus, kuriamus centrinėse vietose. Tai vėlgi dėl to, kad pasigenda išvystytos infrastruktūros priemiesčiuose ar užmiesčiuose. Pavargsta važinėti, stovėti spūstyse, nori viską rasti aplink savo gyvenamąją vietą. [...] Tačiau žmonės nori ir kad šalia būtų parkų, kokių nors erdvių, kuriose būtų galima pasivaikščioti, dviračiais pasivažinėti. Kaina – trečias pagal svarbumą, remiantis mūsų apklausa, kriterijus.

– O ar nekeista, kad kaina nėra svarbiausias kriterijus?

– Iš tikrųjų, jau nebekeista, nes žmonės, kurie perka vidutinės ar aukštesnės klasės būstą, renkasi ne pačią žemiausią kainą, o produktą. Jiems, kaip minėjau, svarbu ir turto likvidumas ateityje. Jie tikrai domisi daugybe dalykų, pavyzdžiui, kiek vystytojas investuoja į pažangius ir tvarius sprendimus savo projektuose, jiems svarbu, kaip atrodo laiptinės, pastatų fasadai, koks yra bendrųjų erdvių išpildymas. Tikrai daug aspektų domina pirkėjus ir jie nebeieško sienų, jie ieško tikrųjų namų. Jiems labai svarbus tikrų namų jausmas.