Visos Lietuvos atliekų Klaipėdai nereikia

UAB „Kuusakoski“ veiklos plėtrai mieste nepritariama.

Nori plėstis

„Kuusakoski“ atstovai bei ataskaitas rengusi „EKOkonsultacijų“ direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė akcentavo, jog bendrovė yra pirmaujanti metalo atliekų perdirbimo įmonė ne tik Baltijos regione, bet ir viena stambiausių perdirbtų metalų tiekimo ir gryninimo bendrovių pasaulyje. Įmonė siūlo visapusiškas atliekų perdirbimo paslaugas: surenka perdirbimui skirtas medžiagas, jas perdirba ir vėl parduoda pramoniniams klientams. „Kuusakoski“ atliekų perdirbimo skyrius konstruoja, gamina ir montuoja mašinas bei įrenginius, skirtus metalo atliekų perdirbimui bei aplinkos taršos mažinimui.

Bendrovė ketina pradėti naują veiklą. Mobilus įrenginys važinėtų po visą Lietuvą, tam tikrose aikštelėse surinktų įvairias pavojingų medžiagų turinčias atliekas, ten pat tuos pavojingus elementus išsiurbtų ir į Klaipėdą parvežtų perdirbimui tinkamą „metalo gabalą“. Įgyvendinus šiuos planus, padidėtų perdirbamo metalo laužo kiekis, išaugtų darbo valandų skaičius, taip pat daugiau būtų perdirbama statybos atliekų. Padidėtų perdirbamų nepavojingų atliekų – pvz., kartono – kiekis. Atsirastų ir vadinamųjų pavojingų elektronikos atliekų – turimi omeny televizoriai, šaldytuvai ir pan.

Pateiktose ataskaitose įvertintas ir galimas poveikis aplinkai bei visuomenės sveikatai. Sanitarinės apsaugos zonos padidėtų nuo 100 iki 150 metrų, tačiau tai esą įtakos nei aplinkai, nei visuomenės sveikatai neturės. O Visuomenės sveikatos centras visoms ataskaitoms esą pritarė be pastabų.

Vertėtų iškeldinti

Teritorijų planavimo komiteto nariai bei Urbanistinės plėtros departamento specialistai optimistiškai nusiteikusiems prelegentams turėjo daug priekaištų. Negana to, kad įmonė nesistengia bent kažką gero duoti miestui ar bent sutvarkyti privažiavimo kelius, dėl jos veiklos nuolat gaunama klaipėdiečių skundų. Minijos gatvėje gyvenantys miestiečiai skundžiasi dėl to, kad į „Kuusakoski“ važiuojantis transportas kelia triukšmą. O ką jau kalbėti apie triukšmą, sklindantį nuo bendrovės. Atvirai suverstas metalo laužas ne tik nekelia estetinio pasigėrėjimo, bet ir teršia aplinką.

Bendrovės atstovai teigė, kad triukšmauja ne tik jie – aplinkui esama ir daugiau „metalistų“.

Tačiau, kaip pastebėjo komiteto narys Arvydas Cesiulis, tik jų įmonė dirba nuo 7 iki 23 valandos. Atrasta ir neatitikimų technologinio proceso aprašymuose: vienur rašoma, jog vandenį naudoja tik darbuotojai apsimazgojimams, kitur jau minima „šlapia technologija“. Tai kur dingstąs užterštas vanduo?

Į retorišką klausimą, negi komiteto nariai prieš atliekų perdirbimą, pirmininkas Kazimieras Vaišvila atsakė, jog nariai „abiem rankom už“, tačiau kodėl reikia „visos Lietuvos atliekas susivilkti ir smulkinti Klaipėdos mieste?“

„Kuusakoski“ atstovams priminta, kad toli gražu ne visi Klaipėdos politikai buvo už tokios veiklos leidimą subnuomotoje teritorijoje, priklausančioje uostui.

Komiteto pirmininko pavaduotojo Viganto Žalos žodžiais, derėtų priimti strateginį sprendimą ir pagalvoti apie įmonės iškėlimą į pramoninius rajonus, o ne plėsti sąvartyną ir taip „užkimštoje“ vietoje.