Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis: didmiesčiai lobs, o regionai nė nepajus?

Ponia Janina turi butą Šiauliuose, tačiau vasaras leidžia sodyboje.

Vyriausybė ketina įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kurį mokės visi gyventojai, turintys bet kokio nekilnojamojo turto.

„Gerai, sutinku sode gyventi. Nesvarbu man tie mokesčiai, aš vis tiek gyvensiu, kol užšals spalio mėnesį, kol gėlytės visos pražydės. Tada aš išvažiuosiu iš sodo“, – sakė Janina.

Tačiau ne visi šiauliečiai tokios nuomonės kaip Janina.

„Geriau jau taip. Tų mokesčių turim užtektinai, bet jeigu reikės, tai reikės“, – sakė gatvėje sutikta garbaus amžiaus šiaulietė.

„Mūsų klausia, bet niekas neatsižvelgia į mūsų nuomonę. Kaip Vyriausybė nori, taip daro“, – skundėsi kita praeivė.

„Tikrai nebus kažkokia didelė suma. Tikrai galima mokėti ir nematau čia didelės problemos“, – teigė kita moteris. 

Tas mokestis būtų žymiai mažesnis nei žmonės įprastai sumoka, tarkim, už komunalines paslaugas.

Iki šiol nekilnojamojo turto mokestį mokėjo tik tie gyventojai, kurių turto vertė siekė 150 tūkst. eurų ir daugiau. Dabar į sąrašą patenka visi butai, namai ir net paprasčiausi garažai.

Žadama, kad vidutiniškai mokestis nesieks 14 eurų per metus. Vyriausybė tikisi per metus į savivaldybių biudžetus surinkti mažiausiai 25 mln. eurų. 

„Palyginimui, vien tik iš automobilio registracijos mokesčio Lietuva surenka apie keturis kartus daugiau. Tas mokestis būtų žymiai mažesnis nei žmonės įprastai sumoka, tarkim, už komunalines paslaugas“, – skaičiavo Šiaulių savivaldybės atstovas.

Mokestį kritikuoja net patys valdantieji.

„Tai yra Finansų ministerijos pasiūlymas, kuris turi savo privalumų, savo trūkumų“, – dėstė Seimo narys Mykolas Majauskas.

Pirmiausia tai, kad turintieji brangų būstą pagal naują mokestį greičiausiai mokėtų kur kas mažesnes sumas nei dabar.

„Dažnu atveju mokėtų mažiau, taigi šis progresyvumo išlyginimas nėra tikslingas. Tie, kurie moka prabangos mokestį, kad jų mokestinė našta nesumažėtų, matyt, taip reikėtų užtikrinti“, – aiškino M. Majauskas.

Tačiau Janina – pensinio amžiaus moteris. Jai ši mokesčio dalia negresia. Nors nuo mokesčio ji nebus atleista, galės jo nemokėti, kad ir dešimt metų. Tiesa, tas mokestis niekur neišnyks. 

„Visus tuos dešimt metų kauptųsi ir vėliau jį sumokėtų arba pats senjoras, arba tie, kas perima jo turtą“, – teigė M. Majauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasirodo, ne tik butą, bet ir visas mokestines skolas perimtų palikimo gavėjas. M. Majauskas įsitikinęs, kad skolos turi būti nurašytos ir mokestis būtų pradėtas skaičiuoti tik perėmus turtą naujam savininkui.

„Politinis saldainis, nes, ką reiškia mokesčių atidėjimas, tai reiškia jo vertės nukėlimas kažkur vėliau. Kažkokią fiksuotą sumą turėsi sumokėti tik po dešimties metų. Pinigai bus nuvertėję, tad mokėsi sąlyginai mažiau. Čia toks paslėptas socializmas“, – teigė ekonomistas.

Bet kokios išimtys dar labiau diskredituoja to mokesčio idėją.

Anot ekspertų, išimtimis gali būti piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, savo būstą perrašant pensinio amžiaus žmogui.

„Gali būti, nes deklaruojamo turto mokestis turėtų būti be jokių išimčių, ypatingai turint omenyje, kad suma tikrai nėra didelė. Bet kokios išimtys dar labiau diskredituoja to mokesčio idėją“, – tvirtino ekspertas.

Visi surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus, tačiau Šiaulių meras sako, kad tų pinigų jo miestui nereikia.

„Nekilnojamo turto mokestis audrina, skaldo visuomenę, labiausiai bijo tie žmonės, kurie ir taip neturi pajamų, o jau išgirdę tą žinutę galvos, kad čia jau vos ne tuoj reikia kažkur kažką mokėti“, – kalbėjo Artūras Visockas.

Milijonai nevilioja ir kitų savivaldybių.

„Tikrai neišgelbės 25 mln.“ – sakė rajono savivaldybės atstovė.

Savivaldybės piktinasi, kad vieni lobs, o kiti surinks menkas sumas.

„Todėl, kad papildomą turtą, būstus perka dažniausiai didmiesčiuose ir kurortinėse savivaldybėse. Mažesnėse savivaldybėse tas mokestis bus toks mažas arba tiek nedaug jo bus, kad niekas jo nepajus, gyventojų pasipiktinimas bus didžiulis“, – teigė rajono savivaldybės atstovė.

„Bendra visa nekilnojamo turto vertė regionuose yra žymiai mažesnė. Iš tokio mokesčio regionai surinktų mažiau nei Vilniuje. Tuo tarpu nutiesti vieną kilometrą asfalto kainuoja tiek pat ir Vilniuje, ir regione“, – tvirtino M. Majauskas.

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis pritarus Seimui įsigaliotų 2024-ais metais. Mokestį tektų mokėti dar po metų – 2025-aisiais.