Valstybės ir nacionalinio biudžetų planai vykdomi daugiau nei 100 proc., tiksliniai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdomi projektai padeda aptikti šimtus milijonų nesumokėtų mokesčių, sako VMI viršininkas Dainoras Bradauskas. Didžiausiu iššūkiu VMI vadovas vadina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, o viena sunkiausiai kontroliuojamų sričių, pasak VMI vadovo, yra būsto nuoma – nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad tik 15 proc. nuomojama legaliai.

– Kaip šiemet pagerėjo mokesčių surinkimas?

– Pirmuosius dešimt mėnesių valstybės biudžeto surinkimo planas yra vykdomas 100,8 proc. – surinkta 36 mln. eurų daugiau, nei planuota. Nacionalinio biudžeto surinkimas viršytas 2 proc. (10 mln. eurų daugiau, nei planuota). Palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, į valstybės biudžetą pajamų šiemet gauta 225,1 mln. eurų (5,3 proc.), į nacionalinį biudžetą – 361,6 mln. eurų (7 proc.) daugiau.

Iš pagrindinių administruojamų mokesčių tik PVM surinkimo planas įvykdytas 97,4 proc. Tačiau palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, mokesčio yra surinkta 102,8 mlrd. eurų (4,3 proc.) daugiau.

– Kodėl kol kas nepavyksta įgyvendinti PVM surinkimo plano?

– Svarstant ir tvirtinant 2015 metų biudžetą buvo prognozuojama, kad šalies ekonomika augs sparčiau. Buvo numatyta, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis augs 5,5 proc. Galutinio vartojimo išlaidų nominalaus augimo prognozė siekė 6,1 proc. Tačiau faktiniai dydžiai šiemet yra gerokai mažesni: per pirmus tris metų ketvirčius BVP padidėjo tik 1,7 proc., o galutinio vartojimo išlaidos per pirmą pusmetį augo tik 4,2 proc. Mažesnis PVM surinkimas buvo nulemtas sulėtėjusios ūkio raidos, tačiau dėl gerėjančio mokesčių administravimo PVM sumokėjimas, drįsčiau vertinti, yra patenkinamas.

– Dėl kokių priežasčių pavyko geriau surinkti kitus mokesčius? Didėjančio mokesčių mokėtojų sąmoningumo ar kokių nors specifinių VMI priemonių?

– Turiu pažymėti, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų sąžiningai ir laiku sumoka mokesčius. Tačiau šiemet didelį dėmesį skyrėme didiesiems mokesčių mokėtojams. Patikrinome apie 30 proc. visų didžiųjų mokėtojų, priskaičiavome daugiau nei 7 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

Pritaikius kontrolės ir stebėsenos priemones, papildomai biudžetas turėtų būti papildytas beveik 190 mln. eurų.

Vykdome daug tikslinių projektų, kuriais siekiama mažinti reikšmingiausias grėsmes mokesčių surinkimui ir šešėlinę ekonomiką atskirose mokesčių mokėtojų vykdomos ekonominės veiklos srityse (statybos, automobilių remonto ir prekybos, gamybos, pramogų verslo). Vykdant šiuos projektus dešimt šių metų mėnesių, nustatyta į biudžetą papildomai mokėtina daugiau nei 3,6 mln. eurų suma.

Kaip sėkmingą kontrolės pavyzdį galėčiau išskirti vieną neteisėto pasinaudojimo akcizų lengvata alkoholio srityje atvejį. Buvo įvykdytas bendrovės, į Lietuvą atgabenusios etilo alkoholio turinčius losjonus, sąmoningai užsakytus ir pagamintus taip, kad būtų tinkami vartoti kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai, mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota 19 mln. eurų akcizų suma.

– Kurios sritys išlieka problemiškiausios?

– Rizikingiausi sektoriai – statyba, apdirbamoji gamyba, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, nekilnojamojo turto operacijos.

VMI yra sudariusi asmenų, kurie euro įvedimo metu įsigijo nekilnojamojo turto iš nenustatytų pajamų šaltinių ir atsiskaitė grynaisiais, sąrašą. Šiuo metu atliekamas šių asmenų duomenų vertinimas, po kurio bus imtasi atitinkamų administracinių veiksmų.

Didžiausia darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose rizika egzistuoja didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, statybos bei žmonių sveikatos priežiūros srityse.

– Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų. Kodėl tai tokia problemiška sritis?

– Sunkiausia kontroliuoti pigiausio nekilnojamojo turto nuomą. Kartais kambarį ar butą nuomojantys žmonės nežino, kad reikia ir kaip reikia mokėti mokesčius. Šį reiškinį siekiame suvaldyti.

Jau esame nustatę gyventojus, kurie turi po kelis nekilnojamojo turto objektus. Siekiame išsiaiškinti, kuris yra pagrindinis jų gyvenamasis turtas, aiškinamės, kokiems tikslams yra naudojami kiti nekilnojamojo turto objektai.

– Ar yra panašaus masto šešėlio sričių?

– Tokio drastiško skaičiaus, kai tik 15 proc. pajamų būtų apskaitoma, kitose srityse, mano manymu, nėra.

– Kokių prognozių turėtumėte ateičiai? Kiek artimiausiu metu gali trauktis šešėlis, kokiose srityse ir kodėl labiausiai? Kokius iššūkius sau keliate?

– Negalėčiau išskirti kažkokios konkrečios ūkinės veiklos srities. Kuriame visą kompleksą priemonių, kad visi mokesčių mokėtojai neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik mokėti mokesčius.

Šiandieną didžiausias iššūkis lieka PVM surinkimas. Tačiau VMI jau diegia išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį, kuris, tikimės, padės gerinti ir PVM surinkimą. Pavyzdžiui, Estijoje, kur pradėta registruoti visas sąskaitas faktūras nuo 1000 eurų, PVM surinkimas padidėjo 11–12 proc.

VMI nuo gegužės pradžios vykdo PSF (PVM sąskaitų faktūrų) projektą. 7 tūkst. VMI atrinktų šalies įmonių privalo kas mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Ši informacija leidžia VMI gerinti PVM administravimą, padeda kone realiu laiku vertinti verslo elgseną, nustatyti įmones, kurios, prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis, nesumoka PVM.

PSF projekto metu kontroliuotų įmonių mokėtinas PVM, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 80 proc. Kitų šalies įmonių PVM prievolės augimas siekė 4,8 proc. 7 tūkst. kontroliuotų įmonių balandžio–rugsėjo mėnesiais deklaravo 6 mln. eurų daugiau mokėtino PVM nei pernai tuo pačiu metu.