VMVT įspėja ūkininkus laikytis biologinio saugumo – afrikinis kiaulių maras visai šalia

Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.

Lenkijoje šiais metais, VMVT duomenimis, užregistruoti jau 35 kiaulių maro protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Didžioji dalis jų patvirtinti pietinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyse, 6 židiniai – šiaurinėje pusėje.

Didžiausias AKM protrūkių skaičius fiksuojamas pastarosiomis savaitėmis – nuo liepos 5 dienos net 24 nauji ligos atvejai komerciniuose ir savo reikmėms laikomų kiaulių ūkiuose. Šiuose ūkiuose auginta nuo vienos iki daugiau kaip 2 tūkst. kiaulių. Kad liga neplistų toliau, visuose 35 židiniuose sunaikinta 28,4 tūkst. kiaulių.

VMVT primena, kad liepos viduryje AKM židinys buvo nustatytas ir Estijos (Harju apskrityje, Kili apylinkėje) komerciniame kiaulininkystės ūkyje (1,7 tūkst. kiaulių). Tai, kad Estijoje kiaulių maro protrūkis patvirtintas praėjus daugiau kaip 4 metams po paskutinio atvejo naminių kiaulių ūkyje ir nors didžioji dalis užkrėstų šernų teturi tik antikūnus ir virusas nėra nustatomas, parodo, kad AKM net ir praėjus nemažai laiko išlieka gyvybingas, randa biosaugos spragų ir sukelia didelių nuostolių kiaulininkystės sektoriui.

Lietuvoje ir Latvijoje šiemet AKM protrūkių kiaulių ūkiuose kol kas nenustatyta, pažymima VMVT pranešime.

Iš vienos pusės, galima pasidžiaugti – afrikinio kiaulių maro atvejų kiaulininkystės ūkiuose šiais metais dar neaptikome, tačiau virusas plinta aplinkinėse šalyse ir tai kelia susirūpinimą.

„Iš vienos pusės, galima pasidžiaugti – afrikinio kiaulių maro atvejų kiaulininkystės ūkiuose šiais metais dar neaptikome, tačiau virusas plinta aplinkinėse šalyse ir tai kelia susirūpinimą. Nerimą kelia AKM situacija tarp šernų – nors atvejų skaičius Lietuvoje nėra didelis, tačiau AKM pradėjo plisti. Metų pradžioje jis buvo randamas tik Ignalinos ir Plungės rajonų savivaldybėse, šiuo metu virusas išplito ir cirkuliuoja Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse, tad bet kuriuo metu iš laukinės faunos gali patekti į ūkius. Be to, šios ligos pikas dažniausiai pasireiškia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl kviečiame kiaulių augintojus ir toliau neatsipalaiduoti, atsakingai laikytis biologinio saugumo“, – sako VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Direktoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje kiaules auginančiuose ūkiuose yra nuolat kontroliuojamas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų šalyje AKM šaltinis išlieka laukinė fauna – AKM yra patvirtintas 89 vietose 93 šernams (vienuolikai nugaišusių ir 82 sumedžiotiems).

Kiaulių laikytojai perspėjami neprarasti budrumo, stebėti auginamus gyvūnus ir atsakingai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo pavojingos užkrečiamos ligos. Besilankydami miškuose, rinkdami miško gėrybes žmonės taip pat rizikuoja į savo ūkį parsinešti afrikinio kiaulių maro virusą. Todėl svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ko stebėtis su tokia sienos apsauga kai afrikinis kiaulių maras kiaurai vaikšto kur tik panorėjes o mūsų valdžia netgi jį dar ir kviečia....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių