Kaip iš tikrųjų sekasi ieškoti būstų vokiečių šeimoms, su kokiais iššūkiais susiduria agentūra ir kokie yra pagrindiniai karių lūkesčiai, plačiau pakomentavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

– Kokios reakcijos sulaukėte, kai paskelbėte, kad ieškote būsto vokiečių šeimoms?

– Dirbame tiesiogiai su Bundesveru, jie kreipėsi į mus su pagalbos prašymu. Mes padedame vokiečių šeimoms bei pavieniams vokiečiams įsikurti, tad natūralu, kad norėjome tą žinią paskleisti, todėl tai ir paskelbėme. Žinutė buvo pakankamai neutrali ir draugiška, bet panašu, kad pirminė reakcija buvo iš botų ar trolių – pasipylė ne visai malonūs komentarai. Tačiau džiugu, kad taip pat atsiliepė ir nemažai tautiečių, kurie pasiūlė savo būstą ir nori, kad jame apsigyventų patikimas nuomininkas.

– Apie kokius skaičius kalbame?

– Sakyčiau, dešimtimis. Tikslaus skaičiaus nefiksuojame, bet pasiūlymų yra nemažai. Matote, būsto nuomoje svarbu ne tik kaina, bet ir nuomininko patikimumas, mokumas, tvarkingumas. Vokiečių karininkas visais atvejais yra patikimas nuomininkas – tai svarbu ir reikšminga nuomotojui.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Kiek ir kokių būstų šiuo metu ieškoma?

– Jie atvyksta tam tikromis bangomis kas pusę metų. Dabar atvyksta tarp 100–200 šeimų. Tikslaus skaičiaus neturime, tikriausiai dėl saugumo sumetimų, bet akivaizdu, kad tai nėra vienetai. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje šiuo metu, galimai didžiausiame portale, yra apie 1,5 tūkst. laisvų butų, keli šimtai ieškančiųjų didelės įtakos rinkai nedaro. Be abejo, yra tam tikri rajonai ar vietovės, kuriose ieškojimas intensyvesnis.

– Kokie miestai ir mikrorajonai aktualiausi?

– Kalbame apie Vilnių. Jų prioritetas – naujos statybos, kokybiškai įrengtas būstas, aišku, arčiau miesto centro. Tačiau turime tiek pavienių karininkų, tiek šeimų – tiems, kurių biudžetas mažesnis, tinka ir miegamieji rajonai. Jie yra paprasti žmonės, ieškantys kokybiško būsto. Išskirtinių reikalavimų neturi, dažniausiai pageidauja skandinaviško, neutralaus, minimalistinio stiliaus.

– Ar vyrauja didesnio būsto poreikis?

– Turime ir vienišų atvykėlių, kuriems pakanka vieno miegamojo. Tačiau jiems netinka 30 kv. m būstai – pageidauja bent 40–50 kv. m. Jei atvyksta su šeima, tai renkasi 3 kambarių butus, bent 70 kv. m. 55 kv. m trijų kambarių variantas nelabai tinka.

– Ar tarp klientų, siūlančių būstą nuomai, pastebite, kad jie taikosi būtent į vokiečių kariškius?

– Susidomėjimą jaučiame, bet kad specialiai įrenginėtų būstus vokiečiams – ne. Turime suprasti, kad nuoma paprastai yra 1–2 metams, o buto įrengimas daromas 10-čiai metų į priekį. Todėl nereikėtų formuoti lūkesčio, kad visi nuomotojai orientuosis tik į vokiečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra žinoma, kiek vokiečiai gauna pinigų būsto nuomai Vilniuje?

– Yra tam tikri biudžeto laipteliai. Paprastai, su komunaliniais mokesčiais, jie orientuojasi į maždaug 1500 eurų per mėnesį už vieno miegamojo būstą. Už dviejų miegamųjų – iki 2500 eurų. Už namuką ar kotedžą taip pat – iki 2500 eurų. Jeigu netelpa į biudžetą, yra pasiruošę prisidėti ir savo lėšomis. Jie atvyksta savanoriškai – niekas jų neverčia čia gyventi, todėl nori kokybiško būsto ir jiems svarbu, kur jie gyvens.

– Vieno miegamojo būstas mūsų supratimu – tai dviejų kambarių butas. Iki 1500 eurų – solidi suma.

– Taip, jie tikrai neieško prasto būsto. Blokiniai miegamuosiuose rajonuose jų nelabai domina. Dažniausiai ieško naujos statybos, pilnai įrengtų būstų. Taip pat pageidauja, kad komunaliniai mokesčiai būtų įskaičiuoti į nuomos kainą – jiems sunkiau suprasti mūsų sistemą.

– Ar vokiečiai keičia nuomos rinką?

– Kol kas – ne. Ne dėl to, kad jie gali mokėti šiek tiek daugiau, o dėl to, kad jų dar per mažai. Šiuo metu tie 100–300 žmonių nedaro ženklios įtakos Vilniaus nuomos rinkai. Bet jei jų bus daugiau, o mes tikimės apie 4000, tada dalis apsigyvens poligone, kur kuriama infrastruktūra, statomas daugiabutis, kiti – Vilniuje ir tai šiek tiek sujudins rinką. Tačiau svarbu suprasti, kad jie neatvyksta vienu metu.