Pasak AHK Lietuvos biuro vadovės Audronės Gurinskienės, labiausiai šios šalies verslininkai Lietuvoje nerimauja dėl viešųjų pirkimų skaidrumo trūkumo, mokestinės naštos dydžio ir neigiamos patirties su valdžios institucijomis, rašo portalas lrytas.lt.

„Pavyzdžiui, „Danpower“ situacija, kai valstybė investuotojams įsipareigojo supirkti jų gaminamą elektrą vienokiu tarifu, tačiau vėliau jį panaikino. Ši bendrovė Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir metų metus besitęsiantys ginčai su Energetikos ministerija stabdo tolesnius investicinius planus bei tikrai neįkvepia kitų investuotojų“, - sako A. Gurinskienė.

Jos teigimu, praėjusius metus Lietuvoje galima vadinti Vokietijos investuotojų šuoliu.

„Atėjo tokios kompanijos kaip „Hella“, „Continental“, daug kitų, mažesnių, investuotojų. Iš tiesų Lietuva patraukli Vokietijos investuotojams. Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas, elektroninių paslaugų išvystymas“, - teigia A. Gurinskienė.

Tačiau, pasak jos, tai temdo investuotojų patirtis Lietuvoje, o šias žinias jie perduoda ir verslo bendruomenei Vokietijoje.

AHK vadovė teigia, kad net 36 proc. Vokietijos verslininkų, dirbančių užsienyje, ketina šiemet didinti investicijas ir sukurti apie 80 tūkst. naujų darbo vietų.

„Bet ar tos naujos darbo vietos tikrai bus Lietuvoje ar kitoje Baltijos valstybėje, dar klausimas“, - teigia A. Gurinskienė.

Jos nuomone, Lietuva privalo imtis ryžtingesnių žingsnių, jei nori būti patrauklesnė investuotojams.

„Svarbiausia - verslas turi žinoti, kad mūsų valstybė skaidrina viešąjį sektorių, daro ryžtingas reformas, kurios ateityje leis Lietuvai pakilti į pirmąjį geriausių verslui vystyti Vidurio ir Rytų Europos šalių trejetuką“, - sako AHK vadovė.

A. Gurinskienės teigimu, prognozės ir apklausos rodo, kad Vokietijos verslininkai ketina didinti investicijas Europos Sąjungoje, nes dėl politinių priežasčių Azija, JAV, kitos rinkos darosi mažiau patrauklios.